Salomėja Burneikaitė
Santrauka
Straipsnyje pristatoma ergoterapeuto darbe tikslingai naudota tekstilinių lėlių kūrimo praktika. Tai – viena iš lėlių terapijos taikymo technikų. Remtasi Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto neakivaizdinių studijų studentų patirtimi, atliekant ekspresyvios psichoterapijos metodų dalyko užduotis praktikos vietose. Pateikiama ergoterapijos programos studentų atlikto darbo analizė, stebint ir lyginant, kaip tekstilinių lėlių kūrimas veikia pacientų būseną reabilitacijos proceso metu. Atlikdami praktikos užduotis savo tiesioginio darbo vietose studentai vykdė įprastas ergoterepijos procedūras. Kartu, vienam pasirinktam pacientui, šalia bendrosios egoterapijos programos buvo pasiūlyta sukurti lėlę, naudojant keletą tekstilės rankdarbių technikų. Visi pacientai, kurie sutiko atlikti papildomas užduotis, lengvai įsitraukė į kūrybinę užimtumo veiklą. Dalyvių motyvacija, gaminant tekstilinę lėlę, kaip įdvasintą daiktą, pastebimai stiprėjo, nuotaika gerėjo. Pastebėtas bendras jų būklės kitimas viso kūrybinio-terapinio proceso metu. Tai patvirtina praktikos metu atlikti darbą stebėjusių ergoterapijos specialistų aprašai su nuotraukomis bei pacientų sukurtų tekstilinių lėlių analizė. Nustatyta, kad lėlės, kaip įdvasinto daikto, iš tekstilinių medžiagų kūrimas padeda užmegzti ir išlaikyti ilgalaikį kontaktą su pacientu. Ši veikla skatina emocijas, suteikia galimybę pacientui išreikšti save, išsikalbėti, o ergoterapeutui padeda gauti subtilios informacijos apie paciento būseną. Studentams lėlių kūrimas su pacientais padėjo palaikyti žmoniškus ryšius. Stipresnė motyvacija siekiant tikslo pastebėta kai pacientas kūrė ir gamino lėlę ne sau, bet kitam žmogui. Ergoterapijos programos studentai praktiškai įsitikino, kad per įtraukiančią kūrybinę veiklą, gaminant įdvasintą daiktą-lėlę, yra efektyvu palaikyti glaudų ryšį su pacientu. Jie praturtino ergoterapijos metodų ir priemonių naudojimo įgūdžius.
Raktiniai žodžiai: ergoterapija; tekstilinės lėlės; įdvasintas daiktas; smulkioji motorika; užimtumo terapija
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.014
Pilnas tekstas: PDF