Birutė Strukčinskienė, Ineta Pačiauskaitė, Sigitas Griškonis, Vaiva Strukčinskaitė, Dalija Stasiuvienė, Ieva Griškonytė

Santrauka

Sveika gyvensena, jos veiksniai, sąsajos su lėtinėmisneinfekcinėmis ligomis yra vienos aktualiausiųnūdienos visuomenės sveikatos temų. Darbo tikslasbuvo analizuoti suaugusių Klaipėdos miesto gyventojųfizinio aktyvumo ypatumus. Tyrimo metu buvoapklausti 1 062 Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai,vyresni nei 18 metų amžiaus (574 moterysir 488 vyrai). Naudota kvotinė atranka ir tiesioginiointerviu (angl. Face-to-face) metodas. Duomenųanalizei naudotas SPSS 21.0 programų paketas,taikytas χ2 kriterijus. Statistinis hipotezių reikšmingumaspatvirtintas, kai p<0,05.Tyrimas parodė, kad apie pusę klaipėdiečių (46,4proc.) apie sveiką gyvenseną daugiausia žinių įgijoiš interneto. Per pastaruosius metus labai mažasskaičius (tik 7,3 proc.) gyventojų padidino savo fizinįaktyvumą dėl sveikatos. Dažniausiai klaipėdiečiaivažinėja individualiu (48 proc.) ir viešuoju(43,5 proc.) transportu. Itin maža dalis gyventojųvažiuoja dviračiu (1,3 proc. ) arba eina pėsčiomis(6,8 proc.). Apie pusę klaipėdiečių (47,8 proc.) dirbamišrų (stovimą + sėdimą) darbą, trečdalis (30,3proc.) – sėdimą, penktadalis (20,5 proc.) – judamądarbą. Moterys daugiau dirba mišrų (sėdimą-stovimą)darbą, o vyrai – judrų ir sunkų fizinį darbą.Maža Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų dalisreguliariai sportuoja. Tik 13,4 proc. respondentųlaisvalaikiu mankštinasi bent keturias dienas per savaitę.Net 45,5 proc. gyventojų visai nesimankština.Tiek vyrai, tiek moterys mankštinasi nepakankamai.Trečdalis respondentų teigia, kad nesportuoja dėllaiko stokos. Beveik pusė klaipėdiečių sportuoja namuose.Moterys mieliau sportuoja namuose, o vyrai– sporto klube, sporto salėje arba stadione.

Raktiniai žodžiai: sveikata, gyvensena, fizinis aktyvumas
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.086
Pilnas tekstasPDF

Atgal