Janina Valančiūtė

Santrauka

2021 m. sausio 15 d. sukako 250 metų, kai Večiuose, Skuodo rajone, gimė vienas iškiliausių XIX a. švietėjų, botanikas, liaudies gydytojas, pranciškonas, kunigas Jur­gis Ambraziejus Pabrėža.

Vilniaus universitete gavęs teorinius pagrindus, bet stu­dijų nebaigęs, J. Pabrėža grįžęs į Žemaitiją savarankiškai studijavo mediciną ir gamtos mokslus. Susikonspektavo 9 tomų „Bendrąjį medicininį chirurginį žodyną“, iš kurio susidarė savo praktikai reikalingą rankraštinį vadovą.

Būdamas kunigu ir dažnai lankydamas ligonius, sten­gėsi jiems padėti teikdamas medicininę pagalbą. Pradėjo domėtis gydymu žolelėmis – būdu, kuris buvo kiekvie­nam prieinamas. Naudojosi Simono Sirenijaus „Žolynu“. Buvo išvertęs Peterburge išleistą knygelę „Kaip reik ap­seiti su ligoniais ten, kur nėra daktarų“. J. Pabrėža ne tik rašė apie ligas, bet ir siūlė jų gydymo būdus, pateikė vaistų receptus. Iš viso yra išlikę 17 J. Pabrėžos rankraš­čių medicinos klausimais, kuriuose aprašomos dažniau pasitaikančios ligos, jų simptomai, gydymas. Paminėtini „Namų vaistinė“, „Apie slogas plaučių“, „Kaip yra taiso­mos vaistų medžiagos“, „Apie kaltūną“, „Apie šiltinę“, „Augalai, naudingi gydymui“, „Vaistai nuo geltonligės“, „Epilepsijos gydymas“ ir daug kitų.

Reikšmingi mokslui jo botanikos darbai, kurių rankraš­čių išliko apie 50, lietuvių – lotynų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas. Didžiulis enciklopedinio vei­kalo ,,Taislius augyminis“ rankraštis įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį re­gistrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

Savo raštus J. Pabrėža paskyrė tiems, kurie „arti neturi vaistinės bei galimybių pasitarti su gydytojais, ir kurie ne tik gyvendami skursti, bet ir per anksti mirti turi“.

Raktiniai žodžiai: botanikas, farmacininkas, liaudies gydytojas, medicinos raštai.

DOI: 10.35988/sm-hs.2022.024
Pilnas tekstasPDF

Back