IŠORINIS OTITAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Julius Piluckis, Martyna Šopauskienė, Rugilė Dubickaitė

Išorinis otitas, kitaip žinomas kaip „plaukiko ausis“, yra išorinės klausomosios landos uždegimas. Jis gali būti infekcinis ir neinfekcinis. Išorinis otitas dažnai pasitaiko vyresniems nei 2 metų pacientams, 10 proc. populiacijos suserga šia liga nors kartą per gyvenimą. Darbo tikslas – susipažinti su išorinio otito rizikos veiksniais, diagnostika ir gydymu. Pasitelkiant LSMU virtualios bibliotekos šaltinius, buvo apžvelgta mokslinė literatūra nagrinėjamąja tema ir atlikta mokslinių straipsnių analizė. Daugumoje straipsnių buvo paminėti šie rizikos veiksniai: drėgmės susilaikymas ausyse, ausų pH padidėjimas, imunosupresinė būklė, alerginės dermatozės, mechaninis klausomosios landos epitelio pažeidimas. Simptomai skirstomi į specifiškus (ypač jautrus kramslys ir ausies kaušelis) ir nespecifiškus (ausies skausmas, otorėja, niežėjimas, eritema ir klausomosios landos patinimas). Galimas kondukcinis klausos susilpnėjimas. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir klausomosios landos uždegimo simptomais. Svarbu atlikti otoskopiją ar klausomosios landos ir ausies būgnelio (jei vizualizuojasi) otomikroskopinį ištyrimą. Jei ausies būgnelis nesivizualizuoja, reikia atlikti atrankinius klausos testus ar audiologinį ištyrimą. Šie tyrimai atliekami diferencijuojant susirgimą nuo viduriniosios ausies uždegimo. Daugumai pacientų pakanka ambulatorinio gydymo. Kruopštus tualetas, valymas, sausumo palaikymas padeda užtikrinti tinkamą vietinio vartojimo medikamentų patekimą į tolimąją klausomosios landos dalį. Ausų lašai su antibiotikais yra pirmo pasirinkimo gydymas pacientams, sergantiems ūminiu išoriniu otitu. Kombinuota vietine antibiotikų ir gliukokortikosteroidų terapija gydomų pacientų simptomai mažėja viena diena greičiau, nei vien tik vietinio vartojimo antibiotikais gydomų asmenų. Skausmo gydymas yra svarbi gydymo dalis. Lengvo ir vidutinio sunkumo skausmui malšinti tinka paracetamolis ir geriamieji nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Lašinti analgetikų nerekomenduojama, nes jų efektyvumas nepakankamas, jie galimai maskuoja būklės blogėjimą ar komplikacijų atsiradimą. Sisteminė antibiotikoterapija skiriama tik išskirtiniais atvejais ir tik po gydytojo otorinolaringologo ar gydytojo infektologo konsultacijos. Sunkesnės išorinio otito formos (furunkulas, piktybinis nekrozinis otitas, otomikozė, su dermatozėmis susijęs išorinis otitas) gydomos atsižvelgiant į jį sukėlusią priežastį, bendradarbiaujant su gydytoju otorinolaringologu.