Aldona Bartkevičienė
Santrauka
Dėl ilgalaikio fizinio krūvio įvyksta širdies raumens geometrijos persitvarkymas, kitaip vadinamas fiziologine kairiojo skilvelio hipertrofija arba „sportininko širdimi“. Daugeliu tyrimų nustatyta amžiaus, antropometrinių duomenų, sporto šakos, treniravimosi trukmės bei krūvio įtaka suaugusių sportininkų kairiojo skilvelio morfometriniams rodikliams. Tačiau tyrimų, analizuojančių ilgalaikio fizinio krūvio poveikį vaikų ir paauglių kairiojo skilvelio morfometrinių rodiklių pokyčiams tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nepakanka.
Šio darbo tikslas buvo įvertinti fizinio krūvio poveikį sportuojančių vaikų ir paauglių kairiojo skilvelio rodiklių pokyčiams ir funkcijai bei nustatyti rodiklių priklausomybę nuo treniravimosi trukmės ir krūvio. Ištirti 167 vyriškosios lyties 12–17 metų sportininkai: 62 (37,2 proc.) iš jų buvo krepšininkai, 51 (30,5 proc.) – irkluotojas (akademinis irklavimas) bei 54 (32,3 proc.) – dviratininkai. Kontrolinę grupę sudarė to paties amžiaus ir lyties 168 sveiki nesportuojantys vaikai ir paaugliai. Visiems tiriamiesiems atlikta M rėžimo, dvimatė
ir doplerinė echokardiografija. Diastolės metu buvo išmatuota: 1) tarpskilvelinė pertvara (TSP); 2) kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis (KSGDd); 3) kairiojo skilvelio galinis sistolinis dydis (KSGSd); 4) kairiojo skilvelio užpakalinės sienos storis (KSUS); apskaičiuota: 1) kairiojo skilvelio miokardo masė (KSMM); 2) miokardo masės indeksas (MMI); 3) kairiojo skilvelio santykinis sienelių storis (SSS); apskaičiuoti: 4) indeksuoti pagal kūno paviršiaus plotą ir ūgį kairiojo skilvelio echokardiografiniai rodikliai; įvertinti: 1) sistolinė kairiojo skilvelio funkcija, apskaičiavus kairiojo skilvelio frakcinį sutrumpėjimą FS; 6) diastolinė kairiojo skilvelio funkcija, apskaičiavus E/A santykį. Tyrimas parodė, kad visi sportininkų absoliutūs ir indeksuoti pagal kūno paviršiaus plotą bei ūgį
kairiojo skilvelio echokardiografiniai rodikliai reikšmingai viršijo kontrolinės grupės atitinkamus rodiklius, išskyrus pagal ūgį indeksuotą
KSGDd (KSGDd/ūgis2,7). Sportininkų ir kontrolinės grupės tiriamųjų absoliutus bei indeksuotas pagal kūno paviršiaus plotą tarpskilvelinės pertvaros storis skyrėsi daugiau nei absoliutus ir indeksuotas pagal kūno paviršiaus plotą KS galinis diastolinis dydis. Sportininkų kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos rodiklis FS viršijo kontrolinės grupės tiriamųjų atitinkamą rodiklį. Lyginant su kontroline grupe, sportininkų maksimalus KS ankstyvojo prisipildymo greitis E, maksimalus tėkmės per dviburį vožtuvą, susitraukiant prieširdžiams, greitis A bei E/A buvo didesni. Treniravimosi krūvis turėjo silpną koreliaciją su KSGDd ir E/A bei vidutinio stiprumo koreliaciją su TSP, KSUS, SSS, KSMM, MMI. Treniravimosi trukmė turėjo silpną koreliaciją tik su KSGDd bei KSMM. Išvados. Sportuojančių vaikų ir paauglių absoliutūs ir indeksuoti pagal kūno paviršiaus plotą bei ūgį kairiojo skilvelio echokardiografiniai rodikliai viršijo kontrolinės grupės atitinkamus rodiklius, išskyrus pagal ūgį indeksuotą KSGDd. Visi absoliutūs kairiojo skilvelio echokardiografiniai rodikliai susiję su treniravimosi krūviu, o KS galinis diastolinis dydis ir miokardo masė – ir su treniravimosi trukme.
Raktiniai žodžiai: echokardiografija, kairysis skilvelis, treniravimosi trukmė, treniravomosi krūvis, vaikai ir paaugliai.
DOI: 10.5200/215
Pilnas tekstas: PDF