Pranas Šerpytis, Romualdas Gurevičius, Rita Gaidelytė, Aistė Žebrauskaitė, Vida Žvironaitė, Egidijus Berūkštis, Dmitrijus Kačiurinas
Santrauka
Tikslas: išanalizuoti hospitalinio sergamumo miokardo infarktu (MI) ir letalumo nuo jo ligoninėse pokyčius Lietuvoje 2001-2011 metais. Darbo metodika: naudoti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pirminiai duomenys iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, kurioje atsispindi visos ligoninėms apmokėtos paslaugos. Surinkti stacionaruose gulėjusių ligonių, sergančių ūmiu ir pakartotiniu MI (I21-I22.9), ir letalumo nuo jų Lietuvos ligoninėse atvejai 2001-2011 metais. Analizuoti stacionarizuotų pacientų su ūmiu ar pakartotiniu miokardo infarktu, atskirai vyrų ir moterų, kiekio dinamikos pokyčiai, taip pat jų letalumas ligoninėse ir jo kitimai per pastaruosius 11 metų. Analizuoti ūmaus ar pakartotinio MI atvejai ir letalumas nuo jų keturiose amžiaus grupėse (iki 44 metų, 45-64 metų, 65-74 metų, 75 metų ir vyresni). Taip pat analizuoti stacionarizuotų asmenų ir ligoninėse mirusių asmenų amžiaus vidurkio pokyčiai.
Išvados: 2001-2011 metais didėja asmenų, sergančių ūmiu ar pakartotiniu MI skaičius. Tiriamuoju laikotarpiu hospitalizacijų skaičius kasmet padidėjo vidutiniškai 161 (±34) atveju (p=0,01). Vidutiniškas sergančių vyrų ir moterų santykis 58% ir 42%, jis per metus kinta nedaug. Jauno suaugusio amžiaus asmenys sudaro mažiausią hospitalizuotų pacientų dalį. Nuo 2005 metų senyvo amžiaus žmonės sudaro didžiausią dėl MI hospitalizuotų pacientų dalį.
Lietuviai vyrai MI dažniausiai serga 45-64 metų amžiaus. 75 metų ir vyresnio amžiaus vyrų, sergančių ūmiu ar pakartotiniu MI rodiklis Lietuvoje yra linkęs didėti.
Lietuvių moterų, sergančių MI, skaičius tiesiogiai proporcingas jų amžiui. Moterys MI dažniausiai serga nuo 75 metų ir šioje amžiaus grupėje užregistruojamų atvejų dalis nuolat didėja. Per pastaruosius 11 metų sergančiųjų amžius nuolat didėja. Ligoniai ūmiais ar pakartotiniais MI serga vyresniame amžiuje, ir šis amžius kiekvienais metais “senėja”. Vyrai MI serga jaunesnio amžiaus negu moterys (p<0,01).
Hospitalinis letalumas nuo MI Lietuvoje mažėja. Didžiausias letalumas 75 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Moterų letalumas nuo MI yra didesnis nei vyrų letalumas (p<0,01).
Nuo MI miršta vis senesni asmenys. Moterys miršta vyresnio amžiaus nei vyrai (p<0,01). Mirusių moterų amžius yra didesnis už mirusių vyrų amžių (p<0,01).
doi:10.5200/sm-hs.2012.091
Raktiniai žodžiai: miokardo infarktas; Lietuvoje; sergamumas; letalumas
DOI: 10.5200/336
Pilnas tekstas: PDF