Vaida Valentinaitė, Kastytis Gricius, Vytautas Bilius, Albertas Puzinas, Gilvydas Verkauskas
Santrauka
Tikslas: palyginti hipospadijų chirurginio gydymo pokyčius ir rezultatus pagal pakartotinių operacijų dažnį berniukams operuotiems Vaikų ligoninės urologijos skyriuje per paskutinius du dešimtmečius. Tyrimo medžiaga ir metodai: retrospektyviai išnagrinėti visų Vaikų ligoninėje nuo 1991 m. iki 2010 m. dėl hipospadijų operuotų berniukų duomenys. Pacientai suskirstyti į tris grupes pagal hipospadijos sunkumo laipsnį: hypospadia distalis, hypospadia penilis bei hypospadia proximalis. Įvertintas pirmos operacijos metodo pasirinkimas, pakartotinių operacijų skaičius ir pobūdis, operuotų berniukų amžius. Palyginti atskirais dešimtmečiais (1991 – 2000 ir 2001 – 2010) operuotų pacientų duomenys. Rezultatai: 1991 – 2010 m. pirmą kartą operuoti 965 pacientai. 1991 – 2000 m. 60% berniukų nereikėjo pakartotinai operuoti, 27,7% – turėjo vieną pakartotinę operaciją, o 12,3% – dvi ir daugiau, 2001 – 2010 m. 73% berniukų nereikėjo pakartotinai operuoti, 20,4% – turėjo vieną pakartotinę operaciją, o 6,5% – dvi ir daugiau. 1991 – 2000 m. amžiaus vidurkis buvo 5,4 m., 2001 – 2010 m. amžiaus vidurkis sumažėjo iki 4,1 m. Išvados: komplikacijų dažnis po hipospadijų chirurginio gydymo mūsų ligoninėje mažėja, tačiau išlieka palyginti didelis. Ilgalaikis paciento stebėjimas ir chirurginės taktikos tobulinimas bei chirurginės taktikos pasirinkimo vertinimas yra būtini, norint pagerinti gydymo rezultatus.
Raktiniai žodžiai: hipospadija; įgimta anomalija; šlaplės rekonstrukcija
DOI: 10.5200/400
Pilnas tekstas: PDF