HIALURONO RŪGŠTIS: PERSPEKTYVOS ODONTOLOGIJOJE

Ričardas Kubilius, Inga Bulotienė

Hialurono rūgštis (toliau – HA) yra labai populiarus, biologiškai suderinamas polisacharidas, pasižymin­tis išskirtinėmis fiziocheminėmis savybėmis, kurios skatina ją naudoti odontologijoje. HA yra natūrali minkštųjų ir jungiamųjų audinių sudedamoji dalis, svarbi jų vystymuisi ir atsinaujinimui. Įrodyta, kad HA gerina žaizdų gijimą ir uždegiminių ligų gydymą po dantų procedūrų. Terapijos su HA fizikinės ir che­minės savybės, biologinis prieinamumas, toleravimas ir efektyvumas daro ilgalaikį poveikį skausmo mal­šinimui, audinių elastingumui ir patvarumui. Papil­domas gydymas HA turi ilgalaikį terapinį poveikį ir yra efektyvesnis, negu gliukokortikosteroidų ir ne­steroidinių vaistų nuo uždegimo (toliau – NVNU) vartojimas po chirurginių intervencijų.

Tyrimo tikslas – atlikti mokslinių publikacijų ir nau­jausių tyrimų, nagrinėjančių HA fizikines ir chemines savybes, sisteminę apžvalgą ir analizę. Išsiaiškinti gydomąjį HA poveikį bei efektyvumą, gydant ūmias ir lėtines burnos ertmės uždegimines ligas. Išanali­zuoti pagrindines HA taikymo sritis odontologijoje ir įvertinti efektyviausią jos pritaikymą žaizdų ir kau­linių defektų po dantų ar žandikaulių chirurginių in­tervencijų, gydymui.

Metodika. PubMed, ScienceDirect, Cochrane Library, BioMed Central ir SpringerLink Information Service duomenų bazėse pagal pasirinktus raktinius žodžius buvo atrinkti anglų kalba išspausdinti moksliniai straipsniai nagrinėjama tema.

Tyrimo rezultatai. Elektroninės paieškos metu iš viso rasti 184 straipsniai. Iš jų pagal atrankos kriterijus pasirinktos ir išnagrinėtos 19 susijusių publikacijų, kuriose analizuotas vietinis HA skyrimas pacientams po dantų ar veido žandikaulių chirurgijos ir dantų implantavimo procedūrų.

Išvados. Mokslinės literatūros analizė patvirtino temos aktualumą ir parodė, kad HA gali būti nau­dojama ir kaip pagalbinė priemonė po chirurginių intervencijų burnos ertmėje. Klinikiniai ilgalaikiai tyrimai reikalingi patvirtinti HA preparatų terapinio naudojimo dozę, koncentraciją ir nustatyti tikslų nau­dojimo protokolą.