Ingrida Sapagovaitė, Ramūnas Raugalas, Julija Kociūtė
Santrauka
Gyvūnų įkandimai – rimta visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali vaikų amžiuje. Straipsnio tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti 4 metų (2008-2011 m.) Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės duomenis apie gyvūnų įkandimus, jų epidemiologiją, sezoniškumą, nukentėjusių vaikų amžių bei rizikos grupes, pakenkimų pobūdį bei gydymo metodus ir palyginti šiuos duomenis su kitų išsivysčiusių šalių (tokių kaip JAV, Kanada, Prancūzija ir pan.) literatūros duomenimis. Nagrinėti vaikų iki 18 m. amžiaus, kurie kreipėsi į Vaikų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus chirurgijos poskyrį (PSPS) dėl gyvūnų įkandimų 4 metų laikotarpiu, statistiniai duomenys. Per 4 metus į PSPS kreipėsi 75 678 vaikai. Iš jų 1067 – dėl gyvūnų įkandimo (1,41%). Vidutinis nukentėjusiųjų amžius – 8,8 metai. Rizikingiausias amžius 7-10 metų. Dauguma gydyti ambulatoriškai, hospitalizuota 9,1% (97 vaikai). Dažniausia vaikai nukentėdavo gegužės – rugpjūčio mėnesiais (pikas – birželio mėn.). 70,2% (749 vaikai) nukentėjo nuo žinomo gyvūno; 29,8% ( 318 vaikų ) nuo valkataujančių gyvūnų. Šis skaičius kasmet didėja. Tuo tarpu nuo savo augintinio kasmet nukenčia vis mažiau vaikų. Vaikams iki 5 metų amžiaus dažniausiai sužalojami galva ir veidas (45, 9%), vyresniems – viršutinės (43,3%) ir apatinės (34,1%) galūnės. Kuo mažesnis vaikas, tuo aukštesnė kūno dalis apkandžiojama. 27,7% (296 vaikai) kreipėsi dėl paviršinių pažeidimų / nubrozdinimų, 72,3% (771 vaikai) – dėl žaizdų, reikalaujančių chirurginės intervencijos. Rasti 9 lūžiai: 8 atvejais plaštakos ir pirštų, 1 atveju – galvos. 4,5 m. mergaitei po įkandimo susiformavo smegenų abscesas ir buvo atlikta neurochirurginė operacija. Baigtis gera. Manome, kad jaunesniems kaip 10 m. vaikams tikslinga atlikti rentgenogramas visais atvejais, kai stambus šuo apkandžioja rankas ar galvą, vyresniems – esant plaštakų ar pirštų žaizdoms.
Raktiniai žodžiai: šunų įkandimai; gyvūnų įkandimai; kąstinės žaizdos; intracerebrinis abscesas; vaikų traumos
DOI: 10.5200/397
Pilnas tekstas: PDF