Kamilė Guogytė, Aista Plieskienė, Olga Sevriukova, Rima Ladygienė, Julius Žiliukas, Vinsas Janušonis

Santrauka

Jonizuojančioji spinduliuotė yra plačiai naudojama piktybiniams navikams gydyti. Priklausomai nuo žmogaus radiojautrumo, jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti skirtingus organizmo atsakus. Todėl individualaus radiojautrumo vertinimas galėtų būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė optimizuojant spindulinį gydimą. Sustabdytos citokinezės mikrobranduolių ir chromatidžių trūkių G2 ląstelės ciklo fazėje tyrimai periferinio kraujo limfocituose yra vieni tinkamiausių metodų individualiam radiojautrumui nustatyti. Mūsų darbo tikslas buvo atlikti bandomąjį vėžiu sergančių pacientų, kuriems skiriamas spindulinis gydymas, radiojautrumo nustatymą minėtais dviem metodais siekiant palyginti chromosomų trūkių ir mikrobranduolių susidarymo dažnių periferinio kraujo limfocituose, kaip potencialių radiojautrumo biologinių žymenų specifiškumą. Tyrimo metu buvo pastebėta teigiama koreliacija tiek tarp mikrobranduolių, tiek ir tarp chromatidžių trūkių susidarymo dažnio po tirtų pacientų periferinio kraujo limfocitų in vitro apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote ir spindulinio gydymo sukeltų šalutinių efektų pasireiškimo. Tačiau, vertinant individualaus radiojautrumo pokyčius spindulinio gydymo eigoje, kurie taip pat gali turėti įtakos spindulinėms reakcijoms pasireikšti, G2 metodas pasirodė esantis jautresnis nei mikrobranduolių analizė. Atsižvelgiant į gautus rezultatus būtina tęsti tyrimus ištiriant daugiau vėžiu sergančių pacientų, taip pat ir sveikų donorų, siekiant parinkti jautriausią metodą individualiam radiojautrumui nustatyti ir galimam ryšiui tarp individualaus radiojautrumo ir šalutinių spindulinio gydymo sukeltų reakcijų atskleisti.

Raktiniai žodžiai: individualus radiojautrumas; chromosomų radiojautrumo G2 stadijoje analizė; sustabdytos citokinezės mikrobranduolių analizė; spindulinis gydymas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.073
Pilnas tekstasPDF

Atgal