Audronė Astrauskienė
Santrauka
Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbi visuomenės sveikatos problema ne tik dėl to, kad yra plačiai paplitusios, staigių mirčių, ilgalaikės negalios, pagrindinė mirtingumo priežastis, bet ir dėl to, kad gali būti išvengiamos tinkamai vykdant prevencines priemones – net ir tie žmonės, kurie turi palyginti didelę riziką susirgti minėtomis ligomis, keisdami savo gyvenseną, gali riziką sumažinti. Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnio amžiaus moterų širdies ir kraujagyslių sistemos bei fizinio aktyvumo sąsajas. Anketinės apklausos būdu buvo apklausta 160 vyresnio amžiaus moterų, iš jų 80 – fiziškai aktyvios ir 80 – fiziškai pasyvios moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 57 ± 6,1 metai. Apklausos metu naudota Š. Klizo ir kt. tyrimo anketa, parengta remiantis mokslinėje literatūroje išanalizuotais pagrindiniais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais. Metodikos patikimumas patikrintas, pasitelkus Kronbach‘o alfa koeficiento rodiklį (0,73). Gauti duomenys rodo, kad per didelį cholesterolio kiekį kraujyje turi 10,0 proc. fiziškai aktyvių ir net 28, 6 proc. (χ²=17,64; df =2; p=0,000 fiziškai pasyvių moterų. Sveikai maitinasi tik 44,3 proc. aktyvių ir tik 18,6 proc. pasyvių moterų (χ²=10,74; df =1; p=0,001).
Tarp fiziškai pasyvių moterų beveik trigubai didesnis procentas moterų, kurių cholesterolio koncentracija kraujyje per didelė. Fiziškai aktyvios vyresnio amžiaus moterys dažniau rūpinasi savo sveikata nei fiziškai pasyvios to paties amžiaus moterys.
Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas; širdies ir kraujagyslių sistema; vyresnis amžius
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.017
Pilnas tekstas: PDF