FIZINIO AKTYVUMO, PAJĖGUMO IR PSICHOEMOCINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS 65 METŲ IR VYRESNIEMS ASMENIMS

Eglė Vikertaitė, Andrejus Černovas, Asta Mastavičiūtė

Senyvo amžiaus asmenys patiria su senėjimo procesu susijusių sveikatos problemų: artritą, lėtinius skausmus ir kitas neįgalumą sukeliančias ligas [1]. Daugėjant senyvo amžiaus gyventojų, vienas iš svarbiausių visuomenės sveikatos prioritetų yra išlaikyti kuo didesnį šių asmenų fizinį aktyvumą ir pajėgumą, atpažinti pažinimo funkcijų sutrikimus, neįgalumą bei išsaugoti jų savarankiškumą [2]. Lietuvoje senyvo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo, pajėgumo ir psichoemocinių rodiklių sąsajos mažai tirtos.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti 65 metų ir vyresnių asmenų fizinio aktyvumo, pajėgumo ir psichoemocinių rodiklių sąsajas.
Tyrimo metodai. Vienmomentinis skerspjūvio tipo tyrimas buvo vykdomas 2018 m. balandžio-lapkričio mėn. Anketinėje apklausoje buvo kviečiami dalyvauti 65 metų ir vyresni asmenys, gyvenantys Vilniaus mieste. Tyrimo metu trumpasis protinės būklės tyrimas taikytas pažinimo funkcijų įvertinimui kaip įtraukimo kriterijus. Fiziniam aktyvumui įvertinti naudota senyvo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo skalė (angl. Physical activity scale for the elderly, PASE), fiziniam pajėgumui nustatyti taikytas fizinės funkcijos testų rinkinys (angl. Short physical performance battery, SPPB) ir dinamometrija. Psichoemocinės būklės vertinimui taikyta geriatrinės depresijos skalės trumpoji versija (angl. Geriatric depression scale, short form, GDS-SF), patiriamo streso skalė (angl. Perceived stress scale, PSS) ir teigiamo, neigiamo emocingumo vertinimas (angl. Positive affect and negative affect schedule, PANAS). Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes, remiantis anksčiau atliktais tyrimais [4, 5]. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės IBM SPSS Statistics 25 17.0 versiją ir Microsoft Office Excel 2013 programą. Pateikiant aprašomąją statistiką, intervaliniams kintamiesiems apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Duomenys nebuvo pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, trijų grupių intervalinių kintamųjų vidurkių skirtumai buvo palyginti naudojant Kruskal-Wallis kriterijų. Kiekybinių kintamųjų tarpusavio sąsajoms įvertinti taikytas Spearman koreliacijos koeficientas. Statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: p < 0,05 – reikšmingas.

Rezultatai. Ištirti 93 asmenys – 77 (83 proc.) moterys ir 16 vyrų (46 proc.). Suskirsčius tiriamuosius į grupes, nustatyta, kad jauniausioje 65-69 metų amžiaus grupėje tiriamųjų buvo 39 (41,9 proc.), 70-74 metų grupėje – 29 (31,2 proc.), o vyriausioje 75 metų ir vyresnių asmenų grupėje – 25 (26,9 proc.).

Fizinio aktyvumo vertinimas pagal PASE 70-74 metų amžiaus grupėje turėjo didesnį vidurkių įvertį (194,10 ± 64,22 balai), nei kitos grupės. Mažiausias vidurkių įvertis nustatytas 65-69 metų amžiaus grupėje (177,53 ± 53,02 balai). Nustatyta, kad SPPB testo vidurkių įvertinimas buvo didžiausias 65-69 metų amžiaus grupėje 11,49 ± 1,02 balai, mažiausias 75 metų ir vyresnių asmenų – 9,43 ± 2,8. GDS-SF vidurkių įverčiai buvo didžiausi 75 metų ir vyresnių asmenų grupėje 3,36 ± 2,68, mažiausi – 65-69 metų amžiaus grupėje 2,08 ± 1,72. Tyrimo metu nustatyta, kad SPPB ir GDS-SF vidutiniai įverčiai statistiškai reikšmingai skyrėsi visose tirtose amžiaus grupėse. Nustatyti silpni neigiami SPPB koreliaciniai ryšiai su GDS-SF (r= -0,22 p=0,038), taip pat silpni neigiami koreliaciniai ryšiai tarp PANAS testo teigiamo-nei-giamo emocingumo (r= -0,38 p=0,000) ir PSS vidutinių įverčių (r= -0,35 p=0,001). Atlikus tyrimą, rastas silpnas teigiamas koreliacinis ryšys tarp PSS ir GDS vidutinių įverčių (r= 0,26 p=0,02).

Išvados. Išanalizavus gautus rezultatus, nustatyta, kad didesnis fizinis aktyvumas ir pajėgumas yra teigiamai susijęs su psichoemociniais rodikliais 65 metų ir vyresniems asmenims.