Konstantinas Daškevičius, Jelena Marcinkevičienė, Vilma Joneliūkštienė, Gediminas Žukauskas
Santrauka
Pateiktame straipsnyje analizuojami asmenų, kurie padarė seksualinį nusikaltimą prieš vaikus ir paauglius ir kuriems per 17 metų buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, ociopsichologiniai asmenybės ypatumai, psichikos sutrikimų rodikliai ir jų įtaka šio pobūdžio nusikalstamai veikai: nepakaltinamų asmenų skaičius yra nedidelis- tik 7 proc. (iš visų tirtų asmenų grupės, N=787), pagrindinę grupę sudarė sergantys šizofrenija, tai yra 54 proc. Ypatingas dėmesys skirtas sudaryti šių tiriamųjų sociodemografinį portretą, nustatyta, kad tai yra 20 – 30 metų vyras, neturintis vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, teisiamas pirmą kartą, nesukūręs šeimos, anksčiau nors kartą gydytas ar tirtas psichiatrijos įstaigoje dėl protinio atsilikimo ar asmenybės ir elgesio sutrikimo, kas buvo patvirtinta atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę. Kruopščiai išnagrinėta šio pobūdžio nusikalstamos veikos motyvacija. Tik nedaugeliu atveju seksualinės prievartos panaudojimas tiesiogiai susijęs su siekimu patenkinti seksualinius poreikius. Mūsų tyrime tik 14 proc. savo kaltę pripažinusių asmenų nurodė šį savo poelgio motyvą. Lyginant asmenų, kuriems buvo diagnozuota pedofilija, ir kitų asmenų, padariusių šio pobūdžio nusikaltimą, skirtumus vertinant asmenybės bruožus ir emocinės sferos ypatumus bei socialinę demografinę šių asmenų charakteristiką, esminių skirtumų nestebima, išskyrus tai, kad pedofilai daugiau pasižymėjo nepriklausomumu bei savarankiškumu.
doi:10.5200/sm-hs.2012.020
Raktiniai žodžiai: pedofilija, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės baudžiamosiose bylose
DOI: 10.5200/261
Pilnas tekstas: PDF