Aistė Paškonienė, Vėtra Markevičiūtė, Sigita Padvariškytė, Eugenijus Lesinskas
Santrauka
Darbo tikslas. Įvertinti diagnostinių tyrimų patikimumą norint diferencijuoti Menjero ligą į tipus: tikėtina ir neabejotina Menjero ilga. Darbo metodika. 2017m. Vilniaus universitetinėje ligoninėjė, Santaros klinikose (VUL SK), Ausų, nosies ir gerklės ligų centre buvo atliktas prospektyvinis tyrimas, jame dalyvavo 50 tiriamųjų, kuriems buvo nustatyta Menjero liga (ML). Tiriamieji, remiantis 2015 m. Barany draugijos priimtais kriterijais, buvo suskirstyti į dvi grupes – tikėtiną ir neabejotiną ML. Visiems tiriamiesiems buvo vertinta klinika, ligos trukmė, audiometrija, videonistagmometrija (VNG) kalorinis testas, posturometrija, 3T smilkinkaulių MRT su gadolinio (Gd) kontrastu vertinti endolimfos vandenę. Rezultatai. 26 tiriamiesiems nustatyta tikėtina ir 24 tiriamiesiems neabejotina Menjero liga. Vertindami simptomų intensyvumą, ligos trukmę neradome statistinio patikimumo tarp ligos tipų p>0,05. Vidutinis rizikos nukristi indeksas (RFI) statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp tikėtinos ir neabejotinos ML (p>0,05). Videonistagmometrija (VNG) kalorinis mėginys (vienpusis susilpnėjimas (UW%) ir/ar krypties vyravimas (DP%) yra statistiškai reikšmingas norint diferencijuoti ML į tipus p<0,05. 3T smilkinkaulių MRT su Gd kontrastu vertintant endolimfos vandenę statistiškai reikšmingas p<0,05 norint diferencijuoti Menjero ligą į tipus. Audiometrijos tyrimo rezultatų pakenktos ausies decibelų (dB) vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių (p>0,05). Išvados. Diferencijuojant Menjero ligą į tipus gauta, kad statistiškai reikšmingi instrumentiniai tyrimai yra: VNG kalorinis mėginys ir 3T smilkinkaulių MRT su Gd kontrastu.
Raktiniai žodžiai: Menjero liga (ML), endolimfos vandenė, smilkinkaulių MRT, kalorinis mėginys, audiometrija, vertigo.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.064
Pilnas tekstas: PDF