DEPRESIJOS IR NERIMO RIZIKOS IR APSAUGINIŲ VEIKSNIŲ PALYGINIMAS COVID-19 KARANTINO METU IR NETAIKANT JOKIŲ SOCIALINIŲ APRIBOJIMŲ

Covid-19 protrūkių suvaldymui pasaulyje imtasi griežto karantino, kuris turi poveikį žmonių psichologinei būse­nai. Kadangi žmogus yra socialinė būtybė, jo izoliacija ir draudimas gyvai pasimatyti ir bendrauti su kitais žmo­nėmis kelia jam psichologinį stresą ir nerimą. Pirmieji žmogaus psichinės sveikatos pokyčiai dėl ilgalaikio ka­rantino yra didėjantys depresijos ir nerimo sutrikimai. Šiame tyrime, naudojant depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo skalės (angl. Hospital Anxiety and Depres­sion Scale, HADS) lietuviškąjį variantą, buvo tiriamas žmonių depresijos ir nerimo lygis karantino Lietuvoje metu (2020 m. rugsėjo mėn.) ir nesant jokių apribojimų (2021 m. rugsėjo mėn.). Tyrimo rezultatai parodė, jog moterys nerimą karantino metu jautė dažniau, negu vy­rai. Nepriklausomai nuo to, ar buvo karantinas, medici­nos studentai jautė didesnį nerimą, nei kitos socialinės grupės. Pastovų lytinį partnerį turintys asmenys surinko geresnius įverčius karantino metu tiek depresijos, tiek nerimo dalyse, o ne karantino metu šis veiksnys buvo reikšmingas tik nerimo įverčiui. Paaiškėjo, jog gyveni­mas kartu su kitais asmenimis buvo apsauginis depresi­jos ir nerimo veiksnys karantino metu. Depresijos lygį HAD skalėje pasiekusių asmenų karantino metu buvo 1/3 daugiau (atitinkamai: 6,8% ir 4,5%). Nerimo lygis po karantino netgi šoktelėjo, tikėtina dėl to, kad žmonės ilgai dirbo nuotoliniu būdu ir grįžimas į darbą sukėlė papildomą socialinį nerimą.