Robertas Veršinskas, Gediminas Žukauskas, Jurgita Marmaitė-Gaulienė

Santrauka

Elgsenos sutrikimai įvairiose žmonių grupėse dažnai pasireiškia nepriklausomai nuo žmogaus valios ir gali būti nulemti jo organizme vykstančių cheminių procesų arba genetikos. Mokslo studijose depresija neretai siejama su pakitimais serotonerginėje sistemoje. Tai patvirtina ir į depresiją linkusių asmenų pomirtinių galvos smegenų tyrimai [12]. Kitas depresijos paplitimo priežastis visuomenėje gali nulemti socialinės, ekonominės bei kultūrinės sąlygos.
Straipsnyje nagrinėjami depresijos ir manijos sąvokų apibūdinimai, prasmių apibrėžtys. Depresija ir manija gana dažnai vartojamos sąvokos, įvairiuose kontekstuose įgyja platų semantinį spektrą.
Straipsnio tikslas – įvertinti depresijos ir manijos paplitimo dažnį mūsų šalies įkalinimo įstaigose. Tiriant naudotasi literatūros šaltiniais, teorinio apibendrinimo ir analizės metodu. Tyrimo rezultatai gauti anketinės apklausos būdu (Beko depresijos skalė, Altmano savęs vertinimo skalė). Buvo tiriami 576 asmenys iš šių Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigų: I ir II Vilniaus pataisų kolonijų, Panevėžio moterų kalėjimo, Rokiškio psichiatrijos ligoninės (248 moterys ir 328 vyrai). Tiriant manijos sindromas aptiktas beveik trečdaliui visų apklaustųjų. Daugiausia sergančiųjų depresija nustatyta tarp įkalintų asmenų, mažiausia – tarp įkalinimo įstaigų darbuotojų. Tarp įkalintųjų ir ligotų asmenų depresija yra dažnesnė nei tarp darbuotojų, o įkalintos ir sergančios moterys patiria sunkiausią depresiją. Moterų, turinčių manijos sindromą, daugiausia buvo tarp sergančių, o mažiausia – tarp įkalinimo įstaigose dirbančių asmenų. Asmenys, įgiję aukštesnį išsilavinimą, patiria silpnesnių formų maniją, palyginti su žemesnio išsilavinimo asmenimis.

doi:10.5200/sm-hs.2012.027

Raktiniai žodžiai: depresija ir jos simptomai, įkalinimo įstai-gos, išsilavinimas, manija, amžius, sindromas, darbuotojai, pacientai, įkalintieji
DOI: 10.5200/268
Pilnas tekstasPDF

Atgal