Dalia Adukauskienė, Justina Čyžiūtė, Rytis Mickus, Asta Dambrauskienė

Santrauka

Nors Clostridium difficile infekcijos (CDI) protrūkis pasaulyje stebėtas daugiau nei prieš dešimtmetį, sergamumas ja tebėra itin didelis, ir ji išlieka aktuali hospitalinė problema. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Clostridium difficile infekcijos dinamiką per penkerius metus bei palyginti žinomų šios infekcijos rizikos veiksnių dažnį, klinikinės eigos ypatybes ir baigtis 2011 m. ir 2015 m. pacientų imtyse.

Atlikta retrospektyvi ligos istorijų duomenų analizė pacientų ≥ 18 m., gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2011 m. ir 2015 m., kuriems kliniškai pasireiškė diarėja (≥ nei 3 pasituštinimai per dieną ir/ar padaugėjęs išmatų kiekis > 200 g per dieną) bei rastas C. difficile A ir/ ar B toksinas išmatose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinę programą SPSS 23,0. Hipotezių tikrinimui taikytas α = 0,05 reikšmingumo lygmuo. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos komiteto leidimas Nr. (BEC-MF-869).

Į galutinę duomenų analizę įtraukti septyni 2011 m. ir septyniasdešimt du 2015 m. pacientai. Skirtumų tarp 2011 m. ir 2015 m. grupių pagal amžių ir lytį nenustatyta (p > 0,05). 2015 m. amžiaus grupėje ≥ 65 m. buvo n=45 (62,5%) pacientai, (p = 0,045). 2011 m. terapijos skyriuose buvo diagnozuoti n=5 (71,4%) CDI atvejai ir po n=1 (14,3%) atvejį chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. 2015 m. n=60 (83,3%) CDI atvejų buvo diagnozuoti terapijos skyriuose, o n=12 (16,7%) atvejų – chirurgijos skyriuose, (p = 0,01). Antibiotikus iki CDI išsivystymo 2011 m. vartojo visi, 2015 m. – n=69 (95,8%) pacientai (p > 0,05). Antros kartos cefalosporiną (cefuroksimą) iki CDI išsivystymo buvo vartoję n=7 (100%), 2015 m. – n=56 (81,2 %) pacientai (p > 0,05). Skirtumų pagal rizikos veiksnių pasireiškimą tarp 2011 m. ir 2015 m. grupių nenustatyta (p > 0,05). Sunki būklė (Charlson Comorbidity Index ≥ 5 balai) 2011 m. nustatyta n=6 (85,7%), 2015 m. n=46 (63,9%) pacientams, (p = 0,025). Skirtumų pagal Charlson Comorbidity Index tarp 2011 m. ir 2015 m. grupių nenustatyta (p > 0,05). Visi 2011 m. CDI atvejai n=7 (100%) buvo hospitalinė CDI; 2015 m. jų buvo n=60 (83,3%), su sveikatos priežiūra susijusios CDI – n=11 (15,3%) ir visuomenėje įgytos CDI – n=1 (1,4%) atvejis, (p = 0,01). Rekurentinė CDI 2011 m. nenustatyta, 2015 m. išsivystė n=6 (8,3%) pacientams (p > 0,05). Dėl CDI į intensyviosios terapijos skyrių 2011 m. buvo hospitalizuotas n=1 (14,3%), 2015 m. – n=4 (5,6%) pacientai, visi jie mirė, kaip ir mirė 2011 m. vienas pacientas, kuriam CDI išsivystė intensyviosios terapijos skyriuje.

Tiriamuoju laikotarpiu Clostridium difficile infekcijos padaugėjo 10 kartų. 2011 m. ir 2015 m. pacientų grupės pagal demografinę charakteristiką buvo homogeniškos, o 2015 m. dažniau ja sirgo pagyvenę pacientai ir dažniausiai išsivystė terapijos skyriaus pacientams. Dažniausias infekcijos rizikos veiksnys abiejose grupėse buvo antibiotikų vartojimas, antrasis pagal dažnumą – imunosupresinė būklė. Dažniausiai vartotas antibiotikas, kurio fone išsivystė Clostridium difficile infekcija, buvo cefuroksimas. Šalutinių ligų indeksas (Charlson Comorbidity Index) nurodė, kad 2015 m. padažnėjus infekcijai vyravo sunkios būklės dėl šalutinių susirgimų pacientai. Trys penktadaliai Clostridium difficile infekcijos atvejų 2015 m. buvo hospitalinės kilmės. Daugėjo rekurentinės eigos infekcijų, nors dėl imties aspektų statistinio patikimumo negauta. Komplikacija – stacionarizavimas į intensyviosios terapijos skyrių dėl Clostridium difficile infekcijos buvo susijęs su jau kritinės būklės pacientų mirtimi.

Raktiniai žodžiai: Clostridium difficile hospitalinė infekcija, infekcijos dinamika, rizikos faktoriai.
DOI10.5200/sm-hs.2019.013
Pilnas tekstasPDF

Back