Milda Gintilienė, Daiva Baltaduonienė, Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė, Laura Šerkšnaitė

Santrauka

Sergant demencija pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba ir protavimas, pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija [6]. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuo tradicinių reabilitacijos priemonių pereinama prie pažangių, kompiuterizuotų, modernių gydymo technologijų, tokių kaip virtuali realybė ir darbas su kompiuteriniais prietaisais [9]. Užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo teigiamą multisensorinės aplinkos poveikį demencija sergančių asmenų nerimui, apatijai ir depresijai [12]. Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti demencija sergančių asmenų pažinimo funkcijas bei emocinę būklę, taikant interaktyvias reabilitacijos priemones ir multisensorinę aplinką. Tyrime dalyvavo 5 asmenys, gyvenantys globos namuose, turintys nustatytą demencijos diagnozę ir kurių kasdienės veiklos vertinimo testo rezultatas buvo ne mažiau kaip 13 balų. Tyrimo metu jo dalyviai buvo vertinami TPBT ir HAD testais prieš ir po tyrimo, viso tyrimo metu vykdytas klinikinis stebėjimas pagal darbo autorių sudarytą stebėjimo protokolą. Atlikta statistinė duomenų analizė. Įvertinus tiriamųjų pažinimo funkcijas ir emocijas prieš tyrimą, nustatyta pažinimo funkcijų sutrikimų, buvo išreikštų nerimo ir depresijos simptomų. Po tyrimo pažinimo funkcijos pagerėjo, nerimo ir depresijos simptomai sumažėjo. Tyrimo išvadose lyginant įvertinimą instrumentais ir klinikiniu stebėjimu, gauti ganėtinai panašūs rezultatai, tačiau klinikinis stebėjimas leido detaliau atskleisti pažinimo funkcijų ir emocinės būklės pagerėjimą.

Raktiniai žodžiai: demencija, pažinimo funkcijos, emocinė būklė, interaktyvios priemonės, multisensorinė aplinka, ergoterapija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.247
Pilnas tekstasPDF

Back