Edita Taparauskienė, Dalia Gervienė, Ieva Česnavičiūtė, Ieva Petraitytė
Santrauka
Darbo tikslas. Išanalizuoti klinikinę patirtį gydant sunkias anemijas, išsiaiškinti dažniausias jų priežastis, įvertinti hemotransfuzijų efektyvumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyvinis tyrimas atliktas Kauno klinikinėje ligoninėje, Vidaus ligų diagnostikos skyriuje. Tirti pacientai, kuriems nustatyta sunki ar gyvybei pavojinga anemija bei atlikta hemotransfuzija 2014 metais. Vadovavomės PSO ir Nacionalinio vėžio instituto anemijos sunkumo rekomendacijomis. Išsiaiškinti tiriamųjų sociodemografiniai požymiai bei medicininė informacija. Hemotransfuzijos efektyvumui įvertinti tiriamuosius padalinome į dvi amžiaus grupes: iki 50 metų imtinai ir daugiau nei 50 metų. Eritrocitų masės transfuzija laikoma efektyvia, kai Hb padidėjo ne mažiau 10 g/l vienos hemotranzfuzijos metu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 21“. Kiekybinių duomenų vidurkiams palyginti naudojamas t – testas. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p <0,05. Rezultatai. 148 pacientai, iš jų 95 (64,2 proc.) moterys ir 53 (35,8 proc.) vyrai. Amžiaus vidurkis 69,24 ± 8,95 m. Iki 50 metų amžiaus – 27 tiriamieji (17 moterų ir 10 vyrų), daugiau nei 50 metų – 121 (78 moterys ir 43 vyrai). Sunkių anemijų priežastys: 50 proc. ūmus kraujavimas, 37,17 proc. dėl gretutinių lėtinių ligų, 12,83 proc. dėl sutrikusios eritropoezės. Hemotransfuzijos efektyvumas tarp skirtingų lyčių grupių nesiskyrė (p>0,068), tačiau hemotransfuzija efektyvesnė tiek moterų, tiek vyrų amžiaus grupėje iki 50 metų (p<0,036). Po pirmos eritrocitų masės transfuzijos teigiama dinamika buvo 54,7 proc., po antros – 56,4 proc., po trečios 52,4 proc., po ketvirtos – 60 proc, po penktos 16,7 proc., po šeštos – 50 proc. Pritaikius regresijos modelį galima daryti prielaidą, kad hemotransfuzija sąlyginai efektyvesnė, esant mažesniam pradiniam hemoglobinui. Vertinant priežastis hemotransfuzijų efektyvumas nevienodas (p<0,027). Esant sunkiai anemijai dėl hipoprodukcinės priežasties – efektyvumas siekia 73,7 proc., ūmiam kraujavimui – 52,8 proc, o eliminavus priežastį hemotransfuzija efektyvi net 80 proc. Lėtinių ligų atvejais hemotransfuzijos efektyvumas mažesnis – teigiamai dinamikai prireikia daugiau nei vienos hemotransfuzijos (p<0,035). Išvados. Dažniausios sunkių anemijų priežastys: pusei pacientų – ūmus kraujavimas, trečdaliui – dėl gretutinių lėtinių ligų, likusiems – dėl sutrikusios eritropoezės. Hemotransfuzija efektyvi tiek vyrų, tiek moterų grupėse, tačiau greitesnė teigiama dinamika stebima jaunesnių pacientų amžiaus grupėje. Hemotransfuzija efektyvi esant sunkiai anemijai dėl sutrikusios eritropoezės bei dėl ūminio kraujavimo, tačiau lėtinių ligų atveju toks gydymas mažiau efektyvus ir teigiamai dinamikai pasiekti prireikia daugiau nei vienos hemotransfuzijos.
Raktiniai žodžiai: sunki anemija; hemotransfuzijos efektyvumas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.061
Pilnas tekstas: PDF