Raimonda Žiogaitė, Šarlota Guzovijūtė, Andrius Macas
Santrauka
Centrinės venos kateterizacija yra neatsiejama šiuolaikinės medicinos bei pacientų gydymo ir priežiūros dalis. Atliekant venų kateterizaciją galima ne tik padėti pacientui, bet ir sukelti mirtiną bei pavojingą komplikaciją – sepsį. Straipsnyje aptariami centrinės venos kateterizacijos ypatumai, kateterių tipai, dažniausiai pasirenkamos kateterizacijos vietos bei sepsio išsivystymo dažnis po šios procedūros. Taip pat bandoma atrasti sąsajas tarp gretutinių ligų bei infekcijos išsivystymo dažnio. Tikslas. Įvertinti centrinės venos kateterizavimo ypatumus bei rizikos veiksnius komplikacijoms vystytis, nustatyti, ar Anesteziologijos klinikos gydytojų atliekamos kateterizacijos turi įtakos kraujo infekcijos išsivystymui. Darbo metodika. Perspektyvusis, stebimasis klinikinis tyrimas, į kurį buvo įtraukti LSMUL KK Chirurgijos skyriaus pacientai, kuriems nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. sausio mėn. operacijų metu buvo taikyta centrinės venos kateterizacija. Išvados. Nustatyta, jog LSMUL KK Anesteziologijos klinikoje dažniausia centrinės venos kateterizacijos vieta – vidinė jungo vena ir dažniausiai naudojami vienkanalio tipo kateteriai. Vidutinė centrinės venos kateterio laikymo trukmė buvo 7 dienos, o ją ilginančių veiksnių, susijusių su onkologinėmis ir neonkologinėmis ligomis, nustatyti nepavyko.
Raktiniai žodžiai: kateteris; infekcija; centrinė vena; kateterizacija.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.019
Pilnas tekstas: PDF