Ramunė Mazaliauskienė, Alvydas Navickas
Santrauka
Savižudybės šizofrenijos eigoje yra plačiai pripažįstama problema, tačiau savižudybės pirmo psichozės epizodo metu nėra taip plačiai diskutuojami literatūroje, kaip pirmuoju atveju, nors daugeliu atveju būtent dėl savižudybės pacientai pirmą kartą patenka į psichinės sveikatos tarnybos akiratį. Savižudybė – tai rimtas gydymo iššūkis, nes daugybė aspektų turi būti įvertinti, kad būtų pritaikytas adekvatus gydymas ir užkirstas kelias galimai savižudybei ateityje. Dabartiniai duomenys nurodo, kad pirmo psichozės epizodo metu nusižudo nuo 8,5% iki 11,3%. Dažniausi rizikos faktoriai yra šie: depresiniai simptomai, ypač beviltiškumas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, ilgesnė negydytos psichozės trukmė, psichosocialiniai stresoriai bei nebendradarbiavimas. Savižudybė tarp šizofrenija sergančių asmenų, įskaitant ir pirmą psichozės epizodą patiriančiųjų, ilgą laiką buvo laikoma iš dalies sunkiai nuspėjamu įvykiu, ir juo labiau tokiu, kuriam sunkiai užkertamas kelias dėl impulsyvumo, tačiau dabartinių tyrimų duomenys rodo, kad jie nėra tokie impulsyvūs, kaip manoma. Daugelis pacientų susisiekia su sveikatos sistemos, tarp jų ir su psichinės sveikatos sistemos, specialistais, prieš bandymą nusižudyti. Yra visa eilė jų elgesio ženklų, kurie gali padėti nuspėjant galimą savižudybės bandymą. Suicidiškumas pirmo psichozės epizodo metu sukelia tam tikrų diagnostinių bei gydymo sunkumų. Įprastinės psichiatrinės skalės nėra pakankamai veiksmingos vertinant šizofrenija sergančiųjų, tarp jų ir pirmą psichozės epizodą patiriančiųjų asmenų, depresiškumą ir suicidiškumą. Yra skalės, kurios sukurtos kitų psichiatrinių skalių pagrindu ir kurios padeda tiksliau įvertinti tokių asmenų depresijos gylį, tokios kaip Kalgario Depresijos Skalė (Calgary Depression Scale, CDS) ar Psichozinės Depresijos Skalė (Psychotic Depression Scale, PDS). Jei pirmą psichozės epizodą patiriantis asmuo dar pasižymi ir padidinta savižudybės rizika, gydymas gali būti tikras iššūkis, nes reikia įvertinti ne tik pačios psichozės gydymo ypatumus, bet ir kitus faktorius – tokius kaip depresijos gylį ar piktnaudžiavimą psichoaktyviomis medžiagomis. Ankstyvosios psichozės atpažinimo programos, įskaitant informacinę kampaniją visuomenėje ir lengvą psichinės sveikatos sistemos tarnybų prieinamumą, pasirodė esančios efektyvios užkertant kelią galimoms savižudybėms pirmo psichozės epizodo metu.
Išvados. Nėra pakankamai duomenų apie savižudybes pirmo psichozės epizodo metu bei apie impulsyvumo vaidmenį juose. Kai kurie duomenys leidžia galvoti, kad impulsyvumas nėra toks svarbus savižudybei pirmo psichozės epizodo metu, kaip yra įprasta galvoti tradicinėje psichiatrinėje praktikoje, o savižudišką elgesį apsprendžia visa eilė kitų faktorių. Nėra pakankamų kasdieninėje psichiatrinėje praktikoje naudojamų „instrumentų“, tokių kaip struktūruotos psichiatrinės skalės, kurios padėtų įvertinti impulsyvumą psichinių sutrikimų, ypač pirmo psichozės epizodo metu. Savižudybė pirmo psichozės epizodo metu yra susijusi ne tik su impulsyvumu; taigi, ankstyvosios psichozės atpažinimo ir intervencijos programos gali būti naudingos.
Straipsnis anglų kalba
doi:10.5200/sm-hs.2012.034
Raktiniai žodžiai: savižudybė, šizofrenija, pirmas psichozės epizodas, negydytos psichozės trukmė
DOI: 10.5200/275
Pilnas tekstas: PDF