Aušra Adomavičienė, Ieva Eglė Jamontaitė, Juozas Bernatavicius, Lina Būtėnaitė
Santrauka
Asmenų po nugaros smegenų pažeidimo (NSP) darbinė veikla yra svarbi jų gyvenimo dalis, kuri užtikrina ne tik finansinį saugumą, bet ir mažina socialinę atskirtį visuomenėje, užtikrina geresnę gyvenimo kokybę, didesnį pasitikėjimą savimi bei savo sveikata. Tačiau daugelio šalių statistiniai duomenys rodo, kad asmenų po NSP darbinės galimybės nėra didelės, nes įvairūs veiksniai turi įtakos jų darbinei veiklai. Asmenys po NSP negali rinktis ar pretenduoti į tradicines darbo vietas, nes susiduria su įvairiomis aplinkos kliūtimis: nepritaikyta darbo aplinka, transporto problemomis, ribotomis konkuravimo darbo rinkoje galimybėmis, neigiamu darbdavių požiūriu į neįgaliuosius, o silpna neįgaliųjų integravimo į darbo rinką politika neužtikrina būtinos paramos ir pagalbos įsidarbinant ar dirbant. Todėl neįgalieji savarankiškai bando integruotis į darbo rinką, įveikdami įvairias kliūtis, kylančias aplinkoje. Labai svarbu įvertinti daugiausia darbinei veiklai įtakos turinčius veiksnius individualiai pagal kiekvieno asmens gyvenimo situaciją ir susiformavusius šalyje darbinės veiklos ypatumus.
Medžiaga ir metodika: tyrimo objektas – asmenų po nugaros smegenų pažeidimo įsidarbinimo ypatumai. Tyrimo populiacija – 101 asmuo, patyręs nugaros smegenų pažeidimą. Išorinės aplinkos veiksnių vertinimui taikytas anoniminės anketinės apklausos metodas. Funkcinis savarankiškumas įvertintas naudojant funkcinio nepriklausomumo testą (FNT), Barthel indeksą ir tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos (TFK) metodiką. Duomenų analizei naudotas SPSS 13 versijos statistinės analizės paketas. Darbo rezultatai ir išvados: tyrimo metu dirbo 30 (29,7%) respondentų, tačiau ieškoti darbo ar įsidarbinti mėgino 59 (58,9%). Vidutinis laikotarpis, kurį dirba asmuo po nugaros smegenų pažeidimo, siekia 6±5,34 metus. Pagrindinės įsidarbinimo kliūtys: 19 (18,8%) respondentų nurodė nepritaikytą aplinką, 17 (16,8% ) – neigiamo darbdavių požiūrio į neįgaliuosius vyravimą, 12 (11,9%) – ribotą profesijų, darbo vietų pasiūlą neįgaliesiems, 10 (9,9%) transporto problemas, 9 (8,9%) respondentai teigia, kad įsidarbinti sunku dėl kylančių psichologinių problemų. 12 (11,9 %) respondentų neturi jokios motyvacijos dirbti, o 21(20,8%) respondentas teigia, kad dirbti negalės dėl sveikatos problemų ir savarankiškumo stokos. Įvertinus respondentų funkcinį savarankiškumą, gautas dirbančiųjų FNT ir Barthel indekso vidurkio rezultatas didesnis nei nedirbančiųjų (atitinkamai FNT 104,4 ±17,7 balai ir 84,8 ±26,40 balai, p>0,05; Barthel 80±20 balai ir 70±25 balai ), nors 10 (9,9%) dirbančiųjų respondentų (asmenų su tetraplegija) yra žemesnis savarankiškumo lygis (80,2 ±26,4 balai). Tyrimo metu gauta atvirkštinė darbo turėjimo priklausomybė nuo funkcinio savarankiškumo rodo, kad gali dirbti ir dirba asmenys, turintys ir žemesnį savarankiškumo lygį. Funkcinis savarankiškumas, kaip vidinis veiksnys, turi mažiau įtakos įsidarbinimui nei motyvacija, pasitikėjimas ar iniciatyvumas. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp rezultatų vertinant funkcinį savarankiškumą FNT, Barthel indeksą bei TFK. Tai pagrindžia TFK metodikos tikslumą, nustatant ir įvertinant asmenų po NSP problemas ir poreikius, tiesiogiai susijusius su jų darbine veikla.
doi:10.5200/sm-hs.2012.048
Raktiniai žodžiai: darbinė veikla; aplinkos veiksniai; asmenys po nugaros smegenų pažeidimo
DOI: 10.5200/289
Pilnas tekstas: PDF