Viktorija Repšaitė, Daiva Baltaduonienė, Alfonsas Vainoras
Santrauka
Galvos smegenų infarktas – ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo ligos pradžios. Ergoterapijos tikslas pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, – padėti sugrįžti fizinėms, protinėms, socialinėms ir profesinėms galimybėms. Ergoterapijos tikslas pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, yra jų galimybių atgavimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti savarankiškai gyventi. Diferencinio mokymo metodas – alternatyva kartotiniams judesiams. Tyrimo tikslas – ištirti savarankiškumo ir plaštakos raumenų jėgos pokyčius pacientams, persirgusiems galvos smegenų infarktu, taikant įprastą ir diferencinio mokymo metodika paremtą ergoterapiją. Tyrime dalyvavo 27 pacientai, persirgę galvos smegenų infarktu, iš jų 9 vyrai (33,3 proc.) ir 18 moterų (66,7 proc.). Tiriamieji buvo 50 – 85 metų amžiaus (amžiaus vidurkis 72,19 m. ± 8,02). Prieš tyrimą pacientai atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: A – kontrolinė grupė, 13 pacientų (48,1 proc.), B – tiriamoji grupė, 14 pacientų (51,9 proc.). Pacientai reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje ergoterapeuto buvo tiriami naudojant: dinamometrą, tirta dešinės ir kairės plaštakų raumenų jėga, bei Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos (TFK) skyriaus Veiklos ir dalyvumo savipriežiūros testą. Kontrolinės grupės tiriamiesiems prieš ergoterapiją savipriežiūros užduočių atlikimas buvo vidutinio sunkumo, o tiriamosios grupės pacientų – vidutinio/nedidelio sunkumo. Straipsnyje pateikiami duomenys atskleidžia, jog po ergoterapijos tiriamosios grupės rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės rezultatų (p<0,05): tiriamosios grupės pacientai tapo savarankiški (nebuvo sunkumų atliekant savarankiškumo užduotis), o kontrolinės grupės pacientams išliko nedidelis sunkumas atliekant savarankiškumo užduotis. Straipsnyje pateikiami duomenys ir apie tiriamosios bei kontrolinės grupių plaštakų raumenų jėgos pokyčius, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme: tiriamosios grupės dešinės plaštakos raumenų jėga padidėjo 3,78 kg, o kontrolinės grupės – 2,17 kg. Tiriamosios grupės kairės rankos plaštakos raumenų jėga padidėjo 2,00 kg, o kontrolinės grupės – 2,68 kg.
doi:10.5200/sm-hs.2013.097
Raktiniai žodžiai: galvos smegenų infarktas, ergoterapija, diferencinis mokymas, savarankiškumas
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.097
Pilnas tekstas: PDF