Vaiva Martinkienė, Mantas Juodakys, Laura Andriuškevičienė

Santrauka

Straipsnyje pateikiama trumpa asmens civilinio veiksnumo vertinimo istorinė ir teisinė apžvalga Europos sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Atliktame darbe yra analizuojami asmenų civilinio veiksnumo ekspertinio vertinimo pokyčiai, susiję su naujais Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2016 m. sausio 1d. LR CK įtvirtinus riboto civilinio veiksnumo institutą ir numačius asmens civilinio veiksnumo vertinimą atskirose turtinių bei asmeninių santykių srityse, žymiai pakito teismo psichiatrijos ekspertizių, atliekamų civilinėse bylose dėl asmens civilinio veiksnumo įvertinimo, uždaviniai [1]. Teismo psichiatrams kilo būtinybė labai tiksliai įvertinti tiriamų asmenų funkcionavimo lygį, nustatant atskirose srityse stebimus veiksnumo, neveiksnumo ar riboto veiksnumo požymius. Atsižvelgiant į ekspertinę patirtį , buvo tikimasi , kad riboto civilinio veiksnumo instituto taikymo ribų praplėtimas labiausiai paveiks šizofrenijos spektro ligomis sergančių asmenų civilinio veiksnumo vertinimą. Tyrimo metu buvo atlikta 1837 teismo psichiatrijos ekspertizių duomenų analizė , palyginant 2013 m. ir 2016 m. bendruosius tirtų asmenų demografinius ir specialiuosius medicininius-diagnostinius duomenis bei ekspertinio civilinio veiksnumo vertinimo rezultatus. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad bendrieji demografiniai ir specialieji medicininiai-diagnostiniai tiriamųjų duomenys iš esmės liko nepakitę, tačiau išryškėjo ekspertinių vertinimų pokytis visų diagnostinių kategorijų bendroje grupėje ir ypač šizofrenijos spektro sutrikimų diagnostinėje grupėje. Nustatyta, kad bendroje grupėje riboto civilinio veiksnumo požymiai buvo nustatyti 5 kartus dažniau, o atskirai įvertinus šizofenijos spektro sutrikimų grupėje – net 8 kartus dažniau. Straipsnyje iškelta asmeninių civilinių teisių ribojimo problema, kuri reikalauja detalesnės analizės ir tolesnių tyrimų.

Raktiniai žodžiai: civilinis veiksnumas; ribotas civilinis veiksnumas; ekspertinis tyrimas; funkcionavimo sritys.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.067
Pilnas tekstasPDF

Atgal