Greta Šalčiūtė, Dovylė Žiupsnienė, Kazys Simanauskas, Vytautas Kasiulevičius, Virginijus Šapoka
Santrauka
Darbo tikslas. Nustatyti lėtinių ligų įtaką depresijos epizodų rizikai atsirasti. Uždaviniai. Išanalizuoti lėtinių ligų įtaką depresijos epizodams atsirasti; išsiaiškinti lėtines būkles ar jų grupes, kurios dažniausiai sąlygoja depresijos epizodų atsiradimą; rasti depresinių epizodų pasireiškimą lemiančius lėtinių ligų veiksnius; nustatyti lėtinių ligų ar jų būklių klinikinius ir gydymo ypatumus, priklausančius nuo depresijos pasireiškimo sunkumo epizodų; palyginti gautus rezultatus su literatūros duomenimis. Metodai. Pirminės sveikatos priežiūros centre buvo atliktas vienmomentis retrospektyvinis tyrimas apie ambulatoriškai besigydančius pacientus, atrinktus pagal TLK-10-AM triženklius kodus: nuo F 31.3 iki F 33.9, ir išnagrinėtas lėtinių ligų ir depresijos galimas ryšys, atsižvelgiant į depresinio susirgimo atsiradimo laikotarpį, jo gydymo metodų efektyvumą ir eigą, somatinių simptomų pasireiškimą. Gautų duomenų įverčiai apdoroti statistine SPSS 22.0.0.0 programa. Rezultatai. Tiriamojo darbo metu atrinkti 234 ambulatorinių kortelių duomenys. Pacientų amžius svyravo nuo 25 iki 89 metų, vidurkis 60,6, didžioji dalis dalyvavusiųjų – moterys. Nustatyta, kad 70,7 proc. sergančiųjų buvo diagnozuotas depresijos epizodas, o 28,6 proc.atvejų ji pasireiškė pakartotinai, dauguma sirgo vidutinio sunkumo depresija (n=203). Apjungiant gautus duomenis apskaičiuota, kad 51,28 proc. sergančiųjų lėtinę ligą įvardijo kaip priežastį depresijai atsirasti. Daugiausiai tarp atrinktų asmenų vyravo pirminė arterinė hipertenzija (47,86 proc.), onkologinės ligos (19,23 proc.), stuburo slankstelių patologija (17,52 proc.), artrozės (14,53 proc.), skydliaukės ligos (14,10 proc). Atlikus apskaičiavimus gauti statistiškai patikimi duomenys, jog diagnozavus onkologinę ligą asmuo susirgs ir depresija (χ2=24.525; p=0,001), dažniausios lokalizacijos – gimdos ir krūtų piktybiniai procesai (n= atitinkamai 11 ir 10). Kaulinės sistemos patologiją kaip depresijos priežastį įvardijo 50 (66.7 proc.) tiriamųjų, alikus analizę nustatyta, jog šie pacientai gali susirgti ir depresija (χ2=10.457; p=0,001). Skausminis sindromas lydėjo kai kurias lėtines ligas (daugiausia osteochondrozes ir radikulopatijas (58,75 proc.), artrozes (31,25proc.), onkologines ligas (16,25 proc.), todėl 70 proc. šių tiriamųjų (n=80) įvardijo skausmą kaip depresijos priežastį. Tuo tarpu skydliaukės (p=0,731), kardiovaskulinės (p=0,045), nervų sistemos (p=0,256), lėtinės plaučių (p=0,803) ligos, cukrinis diabetas (p=0,706), lėtinių ligų diagnozės nėra susijusios su depresijos atsiradimu. Išvados. Nustatyta, kad daugiau nei du trečdaliai tiriamųjų serga 1 – 2 lėtinėmis ligomis, atsižvelgiant į anksčiau aptartus rezultatus galime teigti, kad jie susirgs ir depresija (χ2=12.828; p=0,002). Analizės metu nustatyta, kad beveik pusei pacientų būdingi nuolatiniai depresinės būklės paūmėjimai (n=118) daugiausia su somatinių simptomų pablogėjimu (29.06 proc.). Daugiau nei 60 proc. atvejų gydymas tęsiamas nuolat, nors beveik trečdaliui jų keistas dėl nepakankamo vaistų poveikio. Nors patvirtinus depresijos diagnozę dauguma tiriamųjų jau sirgo bent viena lėtine liga, nenustatytas dažnesnis depresinių epizodų atsiradimas. Onkologinės ligos, stuburo slankstelių ir sąnarių patologija, sąlygojamos skausminio sindromo, gali būti susijusios su depresijos atsiradimu. Amžius ir lytis neturi reikšmės depresijos epizodams pasireikšti, nors lėtinių ligų skaičius gali būti susijęs su susirgimo depresija atsiradimu. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis nebūdinga somatinė depresijos klinikinė išraiška. Gydymo taktikos tęstinumas keičiant medikamentų skyrimą galimai sąlygoja banguojančią depresijos eigą, kuriai būdinga teigiama ligos dinamika.
Raktiniai žodžiai: lėtinės ligos; depresija; ryšys; priežastis; pirminė priežiūra
DOI: 10.5200/sm-hs.2015.032
Pilnas tekstas: PDF