Kazys Simanauskas, Rima Gaidamovič, Vytautas Kasiulevičius, Aušra Deksnytė, Ramūnas Aranauskas, Karolina Palinauskaitė
Santrauka
Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (toliau – ŪVKTI) yra viena dažniausių kreipimosi pas šeimos gydytoją priežasčių. Ji sudaro ir didelę dalį ligoniams išduodamų nedarbingumo pažymėjimų. Gydytojui svarbu skirti tinkamą ŪVKTI gydymą, sumažinant sirgimo laiką iki minimumo ir grąžinant ligonį į kasdieninę veiklą bei darbą. Greitesnis ligonio grįžimas į darbo rinką lemia mažesnį brangiai valstybei kainuojantį produktyvumo praradimą.
Pasaulyje atliktų tyrimų dėl įvairių vaistų grupių įtakos sirgimo trukmei rezultatai yra nevienareikšmiški. Siekiant kiek galima greitesnio sveikimo svarbu pasverti didelio vaistų kiekio skyrimo naudos bei jų sukeliamų pašalinių bei nepageidajamų reiškinių poveikių santykį. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti galimą priklausomybę tarp ŪVKTI gydymo kainos bei nedarbingumo trukmės. Bandyta nustatyti ryšį tarp nedarbingumo trukmės ir tokių biosocialinių veiksnių, kaip ligonio lytis, amžius, tam tikro vaisto ar vaistų derinio nuo ŪVKTI vartojimas ir kt. Tyrimo rezultatais tikimasi įnešti daugiau aiškumo į rekomenduojamą ŪVKTI gydymo taktiką siekiant objektyviai greitesnio ligonių sveikimo. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai bus naudingi tiek šeimos gydytojams, tiek ir kitų specialybių gydytojams bei rezidentams.
Sergamumas ūmine kvėpavimo takų infekcija sudaro nuo 30 iki 50 procentų viso suaugusių nedarbingumo laiko. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar brangesnis ŪVKTI gydymas sutrumpina ligos trukmę. Uždaviniai. Nustatyti nedarbingų dienų skaičių, gydymo kainą bei planą sergant ŪVKTI. Išanalizuoti veiksnių (gydymo kaina, ligonio lytis, amžius, tam tikro vaisto vartojimas) įtaką nedarbingų dienų skaičiui, palyginti gautus rezultatus su literatūros duomenimis. Metodai. Retrospektyviai išanalizuotos 202 ligonių ambulatorinės kortelės. Pacientai buvo vyresni nei 18 metų bei sirgę ŪVKTI, kreipėsi į VUL SK Šeimos medicinos centrą 2010-2013 metų spalio – vasario mėnesiais, turėjo nedarbingumo lapelį, jų gydymui buvo taikytas nespecifinis simptominis gydymas. Rezultatai. Vidutinė išduoto ligoniui, sergančiu ŪVKTI,nedarbingumo pažymėjimo trukmė – 4,3 dienos ( nuo 1 iki 12 dienų, SD 2,1 d.). ŪVKTI gydymo kaina svyravo nuo 0 iki 123,40 litų, vidurkis – 40,5 litų (SD 23,2 litai). Dažniausiai skiriami vaistai nuo ŪVKTI buvo preparatai ryklei dezinfekuoti (67,8%), NVNU (60,4%), imunostimuliantai (41,1%), vietiniai dekongestantai į nosį (35,6%), jūros vanduo (29,7%) bei mukolitikai (28,7%). Nustatyta nedarbingumo trukmės ilgėjimo didėjant gydymo kainai tendencija (p=0,079). Taip pat nustatyta tendencija ligoniams, vyresniems kaip 46 metų amžiaus, sirgti vidutiniškai 0,83 dienos ilgiau nei 31-45 metų (p=0,071). Moterys turi tendenciją sirgti 0,58 dienos ilgiau nei vyrai (p=0,065). Išvados. Nedarbingumo trukmė sergant ŪVKTI vidutiniškai sudaro 4,3 dienas. ŪVKTI gydymo kainos vidurkis yra 40,5 litų. Dažniausiai skiriami vaistai yra preparatai ryklei dezinfekuoti, NVNU, imunostimuliatoriai. Vyresni nei 45 metų amžiaus asmenys turi tendenciją sirgti ŪVKTI ilgiau, nei 31-45 metus turintys. Moterys turi tendenciją sirgti ilgiau nei vyrai. Nustatyta ilgesnės nedarbingumo trukmės tendencija didėjant ŪVKTI gydymo kainai. ŪVKTI gydymui skiriant mukolitikus, augalinius preparatus bei inhaliacijas nedarbingumo trukmė ilgesnė.
doi:10.5200/sm-hs.2013.090
Raktiniai žodžiai: ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.090
Pilnas tekstas: PDF