ANTINKSČIŲ KRIZĖ: PATOLOGIJOS APŽVALGA IR GYDYMO BEI PREVENCIJOS GALIMYBĖS

Martynas Judickas

Antinksčių krizė − tai ūmi gyvybei pavojinga būklė, le­mianti pacientų, kuriems patvirtintas antinksčių nepa­kankamumas, didesnį mirštamumą. Nepaisant didelės antinksčių nepakankamumo gydymo pažangos, antinks­čių krizė vis dar išlieka viena iš pagrindinių šios grupės pacientų mirties priežasčių, nes jai būdingas sisteminis organizmo pažeidimas, nesant specifinių simptomų, to­dėl sunku diagnozuoti ir neretai pavėluojama gydyti. Šiuo Straipsniuyje plačiau bus aptartasiamas antinksčių krizės aktualumas, ligai būdingąa klinika, gydymo bei prevencijos gairės.

Tyrimo tikslas − apžvelgti ir aptarti retos, tačiau gyvy­bei itin pavojingos būklės – antinksčių krizės epidemi­ologijos, diagnostikos bei gydymo naujoves. Atlikta naujausių prevencinių programų bei gydymo gairių, ku­rios leistų sumažinti šios klinikinės būklės atvejų skaičių ateityje, paieška mokslinėje literatūroje. Literatūros šal­tinių paieška vykdyta anglų kalba PubMed, UpToDate, Medscape ir Cohrane medicinos duomenų bazėse. Nau­doti raktiniai žodžiai ir jų deriniai: adrenal crisis, adrenal insufficiency, hydrocortisone, treatment guidelines for adrenal crisis, prevention of adrenal crisis syndrome. Atrinkti 24 viso teksto moksliniai straipsniai, atitikę ty­rimo tikslą ir atlikta jų analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinis šią patologiją išprovokuojantis veiksnys yra infekcija, tačiau antinksčių krizės priežastis gali būti operacija, trauma, gliukokortikoidų terapijos plano nesi­laikymas ar itin sunkus fizinis stresas. Pirmoji pagalba, nustačius antinksčių krizę, apima: parenterinį hidrokor­tizono skyrimą, rehidrataciją ir elektrolitų homeostazės atkūrimą. Pagrindinė prevencijos priemonė – pacientų edukacija. Išvados: 1) pirmo pasirinkimo vaistas gydyti antinksčių krizę yra hidrokortizonas; 2) pirmos kartos ir ilgo veikimo gliukokortikoidai prednizolonas ir dek­sametazonas nerekomenduojami, išskyrus atvejus, kai hidrokortizonu nepasiekiama efektyvaus gydymo; 3) laiku pradėtas adekvatus gretutinių ligų, tokių kaip vėžys, autoimuniniai susirgimai, antinksčių nepakankamumas bei infekcijos, gydymas gali sumažinti antinksčių krizės atvejų skaičių; 4) sergantieji Adisono liga, reguliariai naudojantys specialius klausimynus savo būklei įver­tinti, gali reikšmingai sumažinti antinksčių krizės riziką.