Ilona Šuškevičienė, Tomas Bukauskas, Linas Pieteris, Giedrė Bakšytė, Andrius Macas

Santrauka

Antiaritminių vaistų perdozavimas gali sukelti pavojų gyvybei. Labai svarbu mokėti atpažinti ir gydyti apsinuodijimą. Toksinis antiaritminių vaistų pavojus ypač didėja vartojant fiksuotos dozės sudėtinius vaistinius preparatus. Toksinis antiaritmikų poveikis pasireiškia dėl įtakos širdies laidžiosios sistemos veiklai, neigiamo inotropinio poveikio, kiekvieno vaisto, tik jam būdingo, kitus organus ir sistemas veikiančio toksinio poveikio. Dažniausiai kalbant apie antiaritminius vaistus naudojama Vaughan- Williams klasifikacija. Antiaritmikų perdozavimo gydymo metu būtina spręsti kvėpavimo, hemodinamikos sutrikimo problemas, užtikrinti simptominį gydymą. Natrio hidrokarbonatas – svarbiausia priemonė šalinant greituosius natrio kanalus blokuojančių vaistų: betaadrenoblokatorių (βAB), IA, IC klasių antiaritmikų kardiotoksinį poveikį. βAB priešnuodis – gliukagonas, efektyvus apsinuodijus ir KKB. Didelių insulino dozių terapija tikslinga, ypač nepavykus stabilizuoti kraujotakos įprastinėmis priemonėmis, apsinuodijus KKB ar βAB. Intraveninis riebalinių emulsijų panaudojimas gali būti taikomas lipofilinių preparatų kardiotoksinio poveikio gydymui, pavyzdžiui verapamilio. Sunkių medikamentinio perdozavimo būklių atvejais gali tekti taikyti ir mechanines gyvybę gelbstinčias priemones: intraaortinę kontrapulsaciją, ekstrakorporinę apytaką. taip pat galimas specifinis gydymas, pavyzdžiui, hemodializė – esant hipervolemijai, elektrolitų, šarmų – rūgščių balanso sutrikimui, perdozavus kai kurių βAB (sotalolis).

doi:10.5200/sm-hs.2012.115

Raktiniai žodžiai: antiaritminiai vaistai; perdozavimas; toksinis poveikis
DOI: 10.5200/360
Pilnas tekstasPDF

Atgal