Anastasija Grinčenko, Zita Gierasimovič, Jurgita Stirblienė, Natalja Fatkulina
Santrauka
Didžiausiai plaštakų kontaktinio dermatito rizikos grupei priklauso anestezijos ir intensyviosios terapijos (AIT) slaugytojai, nes jų darbas, siekiant išvengti hospitalinių infekcijų, reikalauja dažnos rankų higienos ir ilgalaikio medicininių pirštinių mūvėjimo. Tyrimo tikslas – išanalizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų su darbu susijusio plaštakų kontaktinio dermatito požymių paplitimą ir prevenciją. Atlikta mokslinės literatūros analizė. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimo priemonė parengta remiantis standartizuotu Šiaurės šalių profesinių odos ligų ir jų poveikio tyrimo klausimynu (angl. Nordic Occupational Skin Quastionnaire). Tyrimo priemonės patikimumui nustatyti įvertintas klausimyno vidinis nuoseklumas (Cronbach α = 0,867). Tiriamųjų imtis formuota taikant netikimybinį (tikslinį) atrankos būdą. Į tyrimą įtraukti AIT slaugytojai. Tyrimas vykdytas nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. kovo mėnesio. Atlikta statistinė duomenų analizė. Skirtumai tarp grupių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai parodė AIT slaugytojų plaštakų kontaktinio dermatito riziką dėl jų darbe dažnos rankų higienos ir ilgą laiką mūvimų pirštinių. Dažniausi su darbu susijusio plaštakų kontaktinio dermatito požymiai: odos paraudimas, sausumas, pleiskanojimas, įtrūkimai, skilinėjimas, deginimas, perštėjimas, skausmingumas. Nustatyta, kad nutraukus dirginančiųjų medžiagų poveikį (laisvalaikio metu), tiriamųjų plaštakų odos būklė pagerėja. Vyresniojo amžiaus tiriamieji dažniau rankas dezinfekuoja (daugiau nei 20 kartų per darbo pamainą), nei plauna, pirštines mūvi ilgiau, nei jaunesnio amžiaus respondentai. Labiausiai plaštakų odą dirgina lateksinės pirštinės su talku. Jaunesniojo amžiaus tiriamieji dažniau rankas plauna (dažniausiai 7-10 kartų per darbo pamainą), nei dezinfekuoja. Rankų odos priežiūrai ar pajutę pradinius plaštakų kontaktinio dermatito požymius, respondentai darbe dažniausiai (2 -3 kartus per pamainą) naudoja drėkinamuosius kremus. Svarbios prevencinės priemonės, kurios labiausiai padėtų sumažinti plaštakų kontaktinio dermatito požymių darbe atsiradimą, yra medicininių pirštinių mūvėjimo trukmės mažinimas, dirbant su odą dirginančiomis (dezinfekcinėmis) medžiagomis. Kiekvieną kartą nusiplovus rankas, rekomenduojama naudoti rankų kremus, nemūvėti pirštinių, kai tam nėra indikacijų.
Raktiniai žodžiai: anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, plaštakų kontaktinis dermatitas, požymiai, prevencinės priemonės.
DOI: 10.35988/sm-hs.2021.184
Pilnas tekstas: PDF