Lina Mockutė, Andrius Macas, Giedrė Bakšytė
Santrauka
Ūminis širdies nepakankamumas (ŪŠN) – vis dažniau anesteziologo praktikoje pasitaikantis klinikinis sindromas, kuris apsunkina paciento būklę ir yra siejamas su padidėjusia būsimos operacijos rizika: padidėjusiu sergamumu ir mirštamumu. Be to, daugėja ir tokių pacientų, kuriems anestezija reikalinga kritinių būklių metu – esant kardiogeniniam šokui. Todėl itin svarbu priešoperaciniu laikotarpiu identifikuoti pacientus, sergančius ŪŠN, įvertinti jų būklės sunkumą, atkreipiant dėmesį į paciento nusiskundimus, jų progresavimą ir trukmę, objektyvius požymius bei paskiriant atitinkamus tyrimus. Didesnis dėmesys pacientams, sergantiems ŪŠN, turi būti skiriamas tiek iki operacijos, stengiantis nustatyti ir optimizuoti paciento būklę, tiek operacijos metu, stebint ir vertinant paciento gyvybines funkcijas, bei po jos, kuomet siekiama išvengti galimų komplikacijų. Straipsnyje pateikiami svarbiausi anesteziologinės priežiūros aspektai pacientams, sergantiems ŪŠN, priešoperaciniu, intraoperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiais.
Straipsnis lietuvių kalba
Raktiniai žodžiai: anestezija; ūminis širdies nepakankamumas; kardiogeninis šokas
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.138
Pilnas tekstas: PDF