Dagmara Reingardienė

Santrauka

Anafilaksija, kurios terminą pirmą kartą pavartojo 1902 m. Richet ir Portier, yra sunki ir gyvybei grėsminga sisteminė reakcija, pažeidžianti dvi ar daugiau organų sistemas. Tai alerginė reakcija. Hipotenzija ir šokas nėra būtini. Neberekomenduojama vartoti terminą „anafilaktoidinė“. Priežastys: maistas, vabzdžių nuodai, vaistai, natūralios gumos lateksas, aplinkos alergenai ir neimuniniai priežastiniai faktoriai: fiziniai pratimai, šaltas oras ar vanduo, karštis, radijacija, etanolis ir kt. Epinefrinas (adrenalinas) – pagrindinis anafilaksijos gydymo vaistas. Jo vartojimui absoliučių kontraindikacijų nėra. Šiame apžvalginiame straipsnyje aptariamas anafilaksijos dažnis, jo sukėlėjai, patogenezė (imuninė susijusi ir nesusijusi su IgE, neimuninė ir idiopatinė), klinika (odos, kvėpavimo pažeidimai ir kt.), bifazinės reakcijos, rizikos faktoriai sunkesnei anafilaksijos eigai, laboratoriniai bandiniai ūmioje fazėje, priežastinis faktorių nustatymas, diferencinė diagnostika. Taip pat aptarta pirmoji, gyvybę išsauganti, pagalba, mirštamumas ir ilgalaikė profilaktika (priežasčių vengimas), pasiruošimas neatidėliotinai pagalbai (epinefrino auto – švirkštai), imunomoduliacija: nujautrinimas, imunoterapija ir kiti profilaktikos būdai.

Raktiniai žodžiai: Alergija, anafilaksija, anafilaksinis šokas, alerginė reakcija, epinefrinas, adrenalinas.
DOI: 10.5200/31
Pilnas tekstasPDF

Atgal