Laimutė Kazlauskienė, Geriuldas Žiliukas, Sigutė Norkienė, Urtė Norkutė-Macijauskė
Santrauka
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ambulatorinių pacientų sveikatos raštingumą.
Tyrimo metodika. Taikytas apklausos raštu metodas. Naudotas Europos sveikatos raštingumo (SR) klausimynas (HLS – EU-Q – 47). Tiriamąjį kontingentą sudarė 201 ambulatorinis pacientas 18 – 88 metų amžiaus. Duomenų analizė atlikta statistinių programų paketu „SPSS 17.0.1 for Windows“. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų.
Rezultatai. Nustatyta, kad žemiausias ambulatorinių pacientų SR buvo sveikatos stiprinimo srityje, aukščiausias – sveikatos priežiūros srityje. Didžiausią įtaką SR visose srityse ir aktualios sveikatos informacijos apdorojimo etapuose turėjo pacientų amžius ir išsilavinimas. Žemiausią SR turėjo 70 m. ir vyresni pacientai su pradiniu/pagrindiniu išsilavinimu. Ligų prevencijos srityje moterų SR buvo aukštesnis nei vyrų, sveikatos priežiūros srityje – mieste gyvenančių pacientų. Informacijos gavimas, supratimas, įvertinimas ir pritaikymas reikšmingai blogesnis buvo 70 m. ir vyresnių – reikšmingai geresnis aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo pacientų. Tarp vyrų ir moterų informacijos gavimas, įvertinimas ir pritaikymas nesiskyrė, tik informacijos supratimas moterų buvo reikšmingai geresnis nei vyrų.
Išvada. Pacientų SR didžiausią įtaką turi amžius, išsilavinimas ir lytis. Siekiant pagerinti gyventojų sveikatos raštingumą, edukacinius metodus reikėtų taikyti visais gyvenimo periodais, atsižvelgiant į demografinius duomenis.
Raktiniai žodžiai: sveikatos raštingumas, ambulatoriniai pacientai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.084
Pilnas tekstas: PDF