Laurynas Kanapeckas, Vita Marčiulionytė, Paulius Vargalis

Santrauka

Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) medikai, sutelkę veiksmus į gyvybę palaikančias intervencijas, apleidžia kritinės būklės pacientų akių priežiūrą. Šiuose skyriuose gydomi sunkios būklės pacientai, dažnai be sąmonės, jiems taikoma sedacija, todėl reikšmingai susilpnėja fiziologiniai akių apsauginiai mechanizmai (išnyksta mirksėjimo refleksas, nevisiškai užmerkiamos akys, sutrinka ašarų išsiskyrimas bei ašarų plėvelės funkcija) ir padidėja akių ligų rizika. Šiame darbe analizuojamos mokslinės publikacijos, kuriose aprašytos dažniausiai ITS nustatomos akių ligos ar būklės: ekspozicinė keratopatija, chemozė, mikroorganizmų sukelti keratitai ar konjunktyvitai. Rasta publikacijų apie akių priežiūrą, patologijų prevenciją. Apibendrinus rezultatus, padarytos išvados, jog akių pažeidimai ITS yra dažni, jų galima išvengti ar sumažinti riziką, pritaikius akių priežiūros protokolus. Dažniausiai patogenai patenka ant junginės ir ją kolonizuoja, atliekant intervencijas, kurių metu iš kvėpavimo takų išsiskiria aerozoliai. Įvertinus atliktus tyrimus, pastebėta, jog barjeriniai akių tvarsčiai iš polietileno laikomi efektyviausia prevencine priemone, siekiant išvengti akių paviršiaus pažeidimo, lyginant su įprastiniais metodais, kai akys užmerkiamos ir užklijuojamos pleistru. Rasta publikacijų, įrodančių, jog organizuojant ITS darbuotojų edukacijos programas, galima užtikrinti kokybišką akių priežiūrą ir išvengti dažniausių akių ligų pasireiškimo.

Raktiniai žodžiai: akių ligos, akių priežiūra, intensyviosios terapijos skyrius, ekspozicinė keratopatija, chemozė, keratitas, konjunktyvitas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2020.108
Pilnas tekstasPDF

Back