Tadas Raudonis, Tatjana Orlovskytė, Algirdas Šumila, Aldona Kajutytė, Genovaitė Lapinskaitė, Matilda Bylaitė-Bučinskienė
Santrauka
Sifilis – sisteminė liga, kuriai būdingas platus klinikinių pasireiškimų spektras, todėl su juo susidurti gali visų specialybių gydytojai. Pagal sergamumą sifiliu Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje. Šiame tyrime susisteminti per 15 metų sukaupti duomenys dviejuose Lietuvos dermatovenerologijos centruose – Vilniaus universiteto Dermatovenerologijos centre (DVC) ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikoje (RKL). Tikslai: nustatyti bei įvertinti sifilio susirgimų skaičių bei dinamiką DVC ir RKL 15 m. laikotarpiu, lyčių pasiskirstymą, bėrimo elementus, diagnostiką, gydymą bei jo efektyvumą. Medžiaga ir metodai: atlikta retrospektyvinė sifilio registracijos žurnalų bei ambulatorinių kortelių analizė. Į galutinę detalią analizę įtrauktos 1245 pacientų ambulatorinės kortelės: 793 pacientai iš DVC ir 452 iš RKL. Duomenų analizė atlikta SPSS, patikimumas skaičiuotas naudojant ANOVA, Fisher ir chi kvadrato testus. Rezultatai: 2000–2003 m. laikotarpiu DVC ir RKL užregistruotas 691 (56 proc.) sifilio atvejis, 2004– 2014 m. – 554 (44 proc.) atvejai. Moterys sudarė 49 proc. (610) visų pacientų, jų amžiaus vidurkis – 29,5 ± 11,3 m., vyrų – 34,3 ± 12,3 m. (p<0,001), metų eigoje jis reikšmingai nekito. Tarp mieste gyvenusių pacientų dirbantys vyrai sudarė 55 proc. (222), bedarbės moterys –52 proc. (186)(p=0,050). Pirminis sifilis diagnozuotas 14 proc. (173) pacientų, antrinis – 34 proc. (427), ankstyvas latentinis – 45 proc. (561). Bėrimo elementai apžiūros metu nustatyti 53 proc. (660) pacientų. Papulės stebėtos 55 proc. (364) pacientų, erozijos – 39 proc. (254), kietasis šankeris – 33 proc. (220). Nustatyta, kad pirminiam ir ankstyvam latentiniam sifiliui būdingas žemas ir vidutinis RPR titras, o antriniam – išskirtinai aukštas (69 proc. (296). 6 proc. (70) pacientų RPR tyrimas buvo neigiamas. 4 ir daugiau RPR tyrimų atlikta 19 proc. (76) DVC ir 48 proc. (90) RKL pacientų (p<0,001). Tamsaus lauko mikroskopija atlikta 19 proc. (151) DVC ir 41 proc. (186) RKL pacientų (p<0,001). ŽIV antikūnų tyrimas atliktas 61 proc. (485) DVC ir 10 proc. (47) RKL pacientų (p<0,001). 37 proc. (462) pacientų gydyti benzatino benzilpenicilinu, vidutiniškai skiriant 3 injekcijas po 2,4 mln. VV/sav. Doksiciklinu gydyta 7 proc. (90) pacientų, vidutiniškai skiriant po 200 mg, iš viso – 23 dienas (4,7 ± 1,2 g suminė dozė). Laikas iki teigiamo serologinio atsako, lyginant abu medikamentus, reikšmingai nesiskyrė (5,09 [3,94; 6,25] vs. 4,85 [2,86; 6,85] mėn.). 7,3 proc. (91) pacientų nepasiekė teigiamo serologinio atsako (7 proc. (55) DVC vs. 8 proc. (36) RKL (p=0,951). Išvados. Per 15 m. DVC ir RKL registruojamų sifilio atvejų skaičius sumažėjo beveik 10 kartų, tačiau sergamumas sifiliu vis tiek išlieka vienas didžiausių Europoje. Dažniausiai diagnozuotas ankstyvas latentinis ir antrinis sifilis. Pasiskirstymas tarp lyčių buvo beveik vienodas, tačiau sergantys sifiliu vyrai buvo 5 metais vyresni už moteris. Apžiūros metu bėrimai nustatyti tik pusei pacientų. Mažiau nei pusė pacientų buvo tirti dėl ŽIV. Gydymas doksiciklinu ir benzatino benzilpenicilinu buvo vienodai efektyvūs. Tik trečdaliui pacientų po gydymo atliktas rekomenduojamas RPR tyrimų skaičius.
Raktiniai žodžiai: sifilis, kietasis šankeris, RPR, TPHA, ŽIV, benzatino benzilpenicilinas, doksiciklinas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2015.053
Pilnas tekstas: PDF