Agnieška Dubicka, Rasa Stundžienė, Rita Urbanavičė
Santrauka
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su visuomenės senėjimo problema, didinančia sergančiųjų lėtinėmis ligomis skaičių. Daugelyje šalių išplėstinės praktikos slaugytojai (IPS) tapo šių problemų sprendėjai. Lietuvoje išplėstinės praktikos slaugytojų integravimas į pirminę sveikatos priežiūrą yra mažai tyrinėta tema, todėl svarbu nustatyti veiksnius, kurie gali trukdyti ir kurie gali padėti integruoti išplėstinės praktikos slaugytoją į pirminės sveikatos priežiūros įstaigos veiklą.
Tikslas – apžvelgti mokslinės literatūros duomenis apie išplėstinės praktikos slaugytojų integravimo į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas galimybes.
Atlikta straipsnių analizė, ieškant duomenų mokslinėje duomenų bazėje PubMed. Publikacijos atrinktos pagal PRISMA reikalavimus.
Išvados. Nustatyta, kad pacientai, kurių gydymą kuruoja išplėstinės praktikos slaugytojai, yra patenkinti paslaugų kokybe, pasitiki šiais specialistais, tačiau gydytojai bijo perduoti pacientų priežiūrą, nes abejoja šių specialist kompetencijomis. Išplėstinės praktikos slaugytojų integravimas į pirminės sveikatos priežiūros grandį atskleidė šiuos privalumus: sumažėjęs šeimos gydytojų darbo krūvis, užtikrintas pacientų gydymo tęstinumas bei daugiau laiko skiriama pacientų konsultacijoms.
Raktiniai žodžiai: išplėstinės praktikos slauga, išplėstinės praktikos slaugytojų integravimas į pirminę sveikatos priežiūrą, pirminė sveikatos priežiūra, išplėstinės praktikos slauga Europoje, išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijos.
DOI: 10.35988/sm-hs.2021.053
Pilnas tekstas: PDF