Zita Gierasimovič, Aldona Mikaliūkštienė, Zyta Kuzborska, Dalia Skunčikienė, Jelena Kutkauskienė
Santrauka
Darbo tikslas. Įvertinti didelės rizikos skyrių slaugos personalo žinias apie hospitalines infekcijas.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus miesto universiteto ligoninėje. Dalyvavo 110 slaugytojų, dirbančių ligoninės didelės rizikos skyriuose. Tiriamieji apklausti naudojantis autorių sudarytu klausimynu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 19,0 ir Microsoft Office Excel 2016 programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai. Statistinio patikimumo rodiklis vertintas, kai p reikšmė ne didesnė kaip 0,05 (p≤0,05) ir daroma išvada, kad skirtumai yra statistiškai reikšmingi.
Darbo rezultatai ir išvados. Daugiau nei pusė tiriamųjų (59,1 proc.), dažniau aukštesnio išsilavinimo (67,5 ir 72,2 proc.) bei turintys didesnę darbo patirtį, teisingai apibūdino hospitalinę infekciją. Hospitalinės infekcijos rizikos veiksnius žinojo daugiau nei pusė (58,2 proc.) tiriamųjų, dažniau dirbantys iki 10 metų. Kaip labai didelę ir didelę hospitalinės infekcijos riziką dauguma apklaustųjų nurodė šlapimo takų kateterio (70 proc.), centrinės venos katerio (52,7 proc.), rečiau – intubacinio vamzdelio (29,1 proc.), nazogastrinio zondo (24,5 proc.) buvimą bei intubacinio vamzdelio ištraukimą (16,4 proc.). Turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą dažniau prie didelės rizikos veiksnių priskyrė centrinės venos (77,8 proc.), šlapimo takų (53,7 proc.) kateterių buvimą. Didžioji dauguma tiriamųjų teikė prioritetą prevencinių priemonių (pirštinių keitimas, rankų higiena) taikymui atliekant invazines procedūras, tačiau pirštinių keitimą tarp dviejų skirtingų procedūrų kai kurie tyrimo dalyviai (19,1 proc.) priskyrė vidutiniškai svarbiam veiksniui. Mažesnė tiriamųjų dalis (9,1 proc.) neteikė prioriteto pirštinių keitimo procedūrai po kontakto su aplinkos paviršiumi. Visi tiriamieji po kontakto su biologine tarša pirštinių keitimą nurodė kaip svarbų veiksnį.
Raktiniai žodžiai: hospitalinė infekcija, žinios, rizikos veiksniai, prevencijos priemonės.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.031
Pilnas tekstas: PDF