Justina Jončytė, Ingrida Kšanienė, Virginija Ivanauskienė, Arūnas Valiulis
Santrauka
Terapinė hipotermija yra neuroprotekcinis gydymo metodas po širdies sustojimo, tačiau hipotermijos poveikis organizmui ir širdžiai nėra iki galo aiškus. Žinoma, kad taikant terapinę hipotermiją pailgėja QT intervalo trukmė, o dėl šios priežasties padidėja tikimybė atsirasti gyvybei pavojingoms aritmijoms. Iki šiol nežinoma, ar galima taikyti terapinę hipotermiją ligoniams, turintiems ilgo QT sindromą bei kokią įtaką medicininis šaldymas turi širdies ritmo pokyčiams. Mes pristatome klinikinį atvejį, kai 13 metų pacientė po skendimo buvo gaivinta, taikyta išorinė defibriliacija, esant skilvelių virpėjimui. Atstačius kraujotaką bei nustačius prailgėjusį QT intervalą, nežinant tikslios jo etiologijos, buvo taikyta terapinė hipotermija, siekiant išvengti žymaus neurologinio pakenkimo. Terapinės hipotermijos ir šildymo metu gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai nesikartojo. Po pilno šerdinės temperatūros atstatymo stebėti nežymūs neurologiniai sutrikimai ir kintanti koreguoto QT intervalo trukmė. Pokyčiai buvo tranzitoriniai ir galėjo būti nulemti taikytos terapinės hipotermijos.
Raktiniai žodžiai: terapinė hipotermija, prailgėjęs QT intervalas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.059
Pilnas tekstas: PDF