Kipras Balčiūnas, Mantas Andzelis
Abstract
Įvadas. Kelio arterijų embolizacija (KAE) siūloma kaip minimaliai invazyvi alternatyva gonartrozės skausmui mažinti, tačiau placebo procedūros gali lemti didelę dalį klinikinio pagerėjimo. Tikslas. Įvertinti KAE analgezinį poveikį, stipresnį už fiktyvios procedūros efektą, remiantis atsitiktinių imčių kontroliuojamais tyrimais (AIT). Medžiaga ir metodai. Vadovaujantis PRISMA gairėmis, mokslinių publikacijų sistemingai ieškota „PubMed“ (2015−2025) duomenų bazėje. Įtraukti AIT, lyginę KAE su angiografiškai imituota, bet neembolizuojančia intervencija. Pirminė baigtis – skausmo pokytis pagal VAS / KOOS po ≤ 12 mėn. Atrinktų tyrimų kokybė vertinta remiantis JAV nacionalinių sveikatos institutų (NIH) kokybės vertinimo gairėmis. Rezultatai. Į analizę įtraukti 3 AIT (n = 138). Mažos imties vieno centro tyrime nustatytas didesnis skausmo sumažėjimas KAE grupėje po 1 mėn. (p < 0,01). Dviejuose geros metodinės kokybės AIT (dvigubas–trigubas aklumas, n = 117) po 4−12 mėn. reikšmingo skirtumo tarp KAE ir fiktyvios procedūros nebuvo (KOOS skausmo sumažėjimas 3,0; p = 0,31). Trumpalaikiai nepageidaujami reiškiniai (hematoma, eritema) registruoti < 15 % atvejų, sunkios komplikacijos retos. Išvados. 1. Dabartiniai AIT neįrodo KAE pranašumo prieš fiktyvią procedūrą iki vienerių metų. 2. Pastebėtas ryškus placebo efektas rodo psichologinių veiksnių svarbą minimaliai invazyviam gydymui. 3. Reikalingi didesnės apimties, standartizuoti AIT su vienodais rezultatų rodikliais ilgesniam laikotarpiui. Žurnalo tinklalapis: https://sm-hs.eu
Keyword(s): osteorartrozė, gonartrozė, kelio arterijų embolizacija, atsitiktinių imčių tyrimai, placebo efektas.
Full Text: PDF