KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS PATIRTIS, GYDANT TIESIOSIOS ŽARNOS FISTULES

Išangės fistulė yra viena iš pagrindinių gerybinių tiesio­sios žarnos ligų. Anatomiškai tai yra kanalas, jungiantis išangę su perianaline oda, dažniausiai atsirandantis po pūlingos infekcijos išangės srityje ir kartais reikalau­jantis chirurginio gydymo. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta unicentrinė retrospektyvinė duomenų analizė, į kurią buvo įtraukti pacientai, kuriems 2017– 2021 m. buvo atlikta išangės fistulės operacija. Per šį laikotarpį buvo atliktos 125 operacijos, tokios kaip LIFT, fistulotomija arba fistulektomija, drenuojančios ligatū­ros arba Permacol pastos įterpimas. Dalyvių amžiaus mediana buvo 46,6 m. (22–80), 43,3 (22–80) vyrų ir 53,65 (33–80) moterų. Iš tiriamosios grupės 54 (43,2 proc.) pacientai turėjo tarpsfinkterinių, 49(39,2 proc.) transfinkterinių, 10 (8 proc.) paviršinių, 4 (3,2 proc.) ekstrasfinkterinių ir 8 (6.4 proc.) sudėtingų fistulių. Di­džiausiai grupei pacientų buvo atlikta fistulotomija 70 (56 proc.), LIFT 22 (17,6 proc.), drenuojanti ligatūra buvo perkišta 32(25,6 proc.) ir įterpta Permacol pastos 1(0,8 proc.) pacientui. Pasveikusių po LIFT operacijos buvo 21 (95.5 proc.), po fistulotomijų 63 pacientai (90 proc.). 10 (8 proc.) operacijų buvo atlikta pakartotinai. Dauguma pacientų (n=85, 68%) buvo vyrai. Dažniau­siai buvo diagnozuota transfinkterinė fistulė. Dažniau­sia operacija buvo fistulotomija. Geresni pasveikimo rodikliai buvo stebimi pacientų grupėje, kuriems buvo atlikta operacija pagal LIFT metodiką, lyginant su pa­cientais fistulotomijos grupėje. Pakartotinos operacijos buvo po sudėtingų fistulių arba po anksčiau atliktų kom­plikuotų operacijų.