Karolina Prielaidaitė, Adas Gudaitis

Santrauka

Pastaraisiais dešimtmečiais taikant naujausias vėžio gydymo metodikas, sergančiųjų vėžiu ilgalaikis išgy­venamumas pagerėjo. Dėl vaistų nuo vėžio keliamos komplikacijų rizikos širdies ir kraujagyslių sistemai, vis daugiau dėmesio skiriama šių medikamentų sukeliamo kardiotoksiškumo tyrimams. Šiuo metu mokslinius tyri­mus vis dar sunkina priklausomybė nuo tik su gyvūnais atliekamų kardiotoksiškumo tyrimų, kurie gali neatspin­dėti tikro kardiotoksinio poveikio žmogaus miokardui. Iš žmogaus indukuotų pluripotentinių kamieninių ląstelių išvestų kardiomiocitų atradimas tyrimams in vitro žada suteikti naujų žinių apie onkologinių vaistų sukeliamo kardiotoksiškumo priežastis, atsiradimo mechanizmus, padėti įvertinti ne tik ūminį, bet ir poūmį bei lėtinį kar­diotoksiškumą, o sudėtingų širdies ir kraujagyslių sis­temą atspindinčių modelių naudojimas padės lengviau nustatyti sistemines komplikacijas. Reikalingi tikslūs reikalavimai, leisiantys sudaryti tinkamo kardiomiocitų paruošimo, tyrimų ir biožymenų standartus. Ateityje nu­matomas jų panaudojimas individualioms pacientų kar­diotoksiškumo prognozėms, kurios apsaugotų pacientus nuo komplikacijų ir skatintų būsimų saugių vaistų nuo vėžio kūrimo pastangas.

Raktiniai žodžiai: kardiotoksiškumas, vaistai nuo vėžio, pluripotentinės kamieninės ląstelės, kardiomiocitai.

DOI: 10.35988/sm-hs.2022.113
Pilnas tekstasPDF

Back