STOROSIOS IR TIESIOSIOS ŽARNOS VĖŽYS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Tomas Staniulis, Austėja Rimkutė, Eglė Bylaitė

Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Tai trečia pagal dažnį onkologinė liga pasaulyje. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji iš dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių ir trečioji – moterų. Darbo tikslas – susipažinti su kolorektalinio vėžio diagnostika ir gydymu. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra paciento amžius, šeiminė anamnezė, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau taikyta spindulinė terapija. Simptomai nėra specifiški – pilvo skausmas, kraujas su išmatomis, skausmingas tuštinimasis ar pasikeitusi išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažnis. Galimas pykinimas ar vėmimas, apetito stoka. Auksinis diagnostikos standartas yra kolonoskopija, tačiau prieš operaciją, siekiant nustatyti naviko išplitimą ir tikslią lokalizaciją, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Storosios žarnos vėžio gydymas yra chirurginis. Taikant laparoskopinę ar atviro tipo operaciją, pašalinama žarnos dalis su naviku ir sritiniais limfmazgiais. Tiesiosios žarnos gydymas taip pat chirurginis. Neoadjuvantinė terapija yra vertingas lokalaus išplitusio rektalinio naviko gydymo metodas. Šiuo metu nėra bendro sutarimo, ar neoadjuvantinis gydymas yra efektyvus, esant radikaliai rezekuotam storosios žarnos vėžiui. Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė terapija. Paprastai taikomas chemoterapijos kursas. Jo tikslas – sunaikinti mikrometastazinius židinius, kurių nepašalino rezekcija. Adjuvantinė chemoterapija yra efektyviausia pacientams, sergantiems III stadijos, į limfmazgius išplitusiu vėžiu. Tokiu atveju rekomenduojamas chemoterapijos kursas, į kurį įeina oksaliplatinos preparatas. Paprastai chemoterapijos kurso trukmė yra šeši mėnesiai. Chemoterapinis gydymas sukelia daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių, tokių kaip mukozitas, febrili neutropenija, kardiotoksinis poveikis, vėmimas ir viduriavimas, rankų–pėdų sindromas. Išvados. Spindulinės terapijos nauda esant storosios žarnos vėžiui nėra kliniškai pagrįsta. Tuo storosios žarnos naviko gydymas skiriasi nuo rektalinio vėžio gydymo metodikos – jo atveju spindulinė terapija laikoma efektyvi ir dažnai taikoma. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia pooperacinę kolorektalinio vėžio gydymo baigtį, yra naviko stadija.