Silva Kostyliovienė, Liveta Mozūraitytė, Alina Vaškelytė, Dovilė Grinkevičiūtė, Regina Adomaitienė
Santrauka
Kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų karščiavimo atveju teikiant pagalbą, vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros komandos narių yra slaugytojas. Tai sveikatos priežiūros specialistas, kuris turi ne tik atpažinti, bet ir gebėti įvertinti karščiuojančio vaiko būklę, laiku pastebėti jos pokyčius, profesionaliai ir kokybiškai slaugyti, žinoti, kokią informaciją teikti tėvams, kaip juos įtraukti į slaugos procesą, kokie galimi nemedikamentiniai gydymo būdai, saugios antipiretikų vartojamosios dozės ir galimas šalutinis poveikis. Turėdamas tinkamų žinių ir profesionaliai teikdamas pagalbą karščiuojančiam vaikui, slaugytojas padės jam greičiau pasveikti ar sumažins karščiavimą.
Tikslas – atskleisti slaugytojų žinias ir veiklą, teikiant pagalbą karščiuojančiam vaikui.
Tyrimas vyko nuo 2018 m. lapkričio 7 iki gruodžio 3 dienos Lietuvoje veikiančių universitetinės (X), klinikinės (Y) ir rajono (Z) ligoninių intensyviosios terapijos (ITS) ir priėmimo-skubiosios pagalbos (PSPS) skyriuose. Tyrime pakviesti dalyvauti visi pasirinktųjų skyrių slaugytojai, dirbantys su vaikais skirtingo tipo ligoninėse. Atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Išdalintos 105 anketos, iš kurių grąžintos tinkamos analizei 82, atsako dažnis – 78,09 procentai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis apklaustųjų dėmesį skiria karščiuojančio vaiko būklės pokyčių: kvėpavimo, kūno temperatūros, sąmonės, dehidratacijos nustatymui ir vertinimui, teikia informaciją karščiuojančio vaiko tėvams, žino, kad antipiretikai vaikams skiriami pagal jų svorį ir amžių, tačiau mažiau nei pusė, vertindami karščiuojančio vaiko būklę, vertintų kraujotakos sutrikimus, oro patekimą į plaučius, informuotų tėvus, kaip elgtis, įvykus traukuliams, kaip atpažinti neblykštantį bėrimą. Maža dalis apklaustųjų atsakė, kad rekomenduotų tėvams karščiuojantį vaiką ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu. Dauguma slaugytojų, dirbančių PSPS, žino ir tėvams patartų skatinti vaiką išgerti reikiamą skysčių kiekį, atsižvelgiant į jo amžių, informuotų apie blogėjančios būklės požymius, paklaustų tėvų, ar suprato informaciją. Tik apie pusė tyrimo dalyvių, vertindami karščiuojančio vaiko būklę, vertintų odos, lūpų spalvą, sąmonę, išsamiai informuotų tėvus apie tinkamą antipiretikų dozę, o maža dalis rekomenduotų tėvams karščiuojantį vaiką ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu. Dauguma slaugytojų, dirbančių ITS, vertindami karščiuojančio vaiko gyvybei pavojingus požymius, vertintų kvėpavimą ir kraujotaką, tėvams pabrėžtų tinkamos antipiretikų dozės parinkimo svarbą ir skysčių vartojimo naudą, atsižvelgiant į jų poreikį pagal amžių, informuotų tėvus apie blogėjančios būklės požymius, tačiau mažiau nei pusė vertintų pasunkėjusį oro patekimą į plaučius ir sąmonės būklę, nė viena nerekomenduotų karščiuojančio vaiko ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu.
Raktiniai žodžiai: vaikas, karščiavimas, slaugytojo veikla, skubi pagalba karščiavimo metu.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.121
Pilnas tekstas: PDF