Viktorija Piščalkienė, Lijana Navickienė
Santrauka
Vaiko negalė yra išbandymas visiems šeimos nariams. Vakarų šalyse socialinės, medicininės ir edukologinės pagalbos negalei sistema gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje sukurta reikiama teisinė bazė, tačiau tokio pobūdžio pagalbos tradicijos tik formuojasi. Vienas veiksmingiausių būdų, gerinantis tėvų, artimųjų fizinę ir emocinę sveikatą, padedantis mažinti nuovargį, stresą yra konsultavimas ir psichosocialinio pobūdžio parama. Vienas iš efektyviausių metodų, leidžiančių pasiekti emocinės ir fizinės pusiausvyros, yra panašaus pobūdžio gyvenimo išbandymus patiriančių asmenų savitarpio pagalbos grupės.
2018-2019 m. Kauno kolegija kartu su Kauno rajono socialinių paslaugų centru įgyvendino Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „Vaikų, turinčių kompleksinę negalią, sveikatos stiprinimas fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu“. Projektu siekta prisidėti prie negalią turinčių vaikų ir jų artimųjų fizinės ir emocinės sveikatos gerinimo, socialinės įtraukties didinimo. Projekto veiklos rūšys aprėpė neįgalių vaikų tėvų mokymą ir konsultavimą fizinio aktyvumo stiprinimo, sveikatos priežiūros klausimais, edukacines keleto dienų stovyklas, artimųjų savitarpio pagalbos grupių organizavimą. Projekto tikslinė grupė – negalią turintys vaikai (N=60) ir jų tėvai, broliai ar seserys (N=120). Įgyvendinant projektą, remtasi socialine paradigma „Kokie yra vaiko sveikatos šaltiniai?“ „Kaip juos stiprinti?“ Vaiko sunkumai buvo sprendžiami orientuojantis į jo galias, gebėjimus, panaudojant ne tik jo, bet ir jį supančios aplinkos išteklius.
Tyrimu siekta atskleisti tėvų nuomonę apie projekto veiklos rūšių bei taikytų priemonių poreikį ir naudą neįgaliems vaikams ir patiems tėvams. Tyrime dalyvavo 54 tėvai, auginantys negalią turinčius vaikus. Tyrimo tikslui pasiekti vykdyta apklausa raštu. Klausimai suskirstyti į uždaro ir atviro tipo (kokybinius). Tyrimo rezultatai atskleidė palankų visų projekto veiklos rūšių vertinimą. Tėvai nurodė, kad dalyvaudami projekte jie įgijo naudingų žinių vaikų burnos higienos, mitybos, pirmosios medicinos pagalbos, lytinio brendimo ir kt. klausimais, patobulino gastrostomų, tracheostomų priežiūros įgūdžius, išmoko masažo pagrindų. Tėvai taip pat įžvelgė psichologinę ir socialinę dalyvavimo projekte naudą. Jie teigė pagerinę emocinę sveikatą bei patobulinę bendravimo su vaikais ir kitais šeimos nariais įgūdžius.
Raktiniai žodžiai: negalią turintys vaikai, socialinė integracija, psichosocialinė sveikata.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.089
Pilnas tekstas: PDF