Lina Gedrimė, Jovita Dugalienė, Aelita Skarbalienė, Jelena Kutkauskienė, Almeda Kurienė, Natalja Fatkulina

Santrauka

Pacientų sveikatos ir funkcinio savarankiškumo išsaugojimas keliamas kaip vienas pagrindinių uždavinių visam PSO Europos regionui. Svarbu užtikrinti pacientų geresnę sveikatą, gyvenimo kokybę ir vertinti fiziologinius pokyčius senstant. Gera pusiausvyra ir mobilumas yra pagrindinės sėkmingo kasdienio gyvenimo bei mėgstamos veiklos prielaidos. Pacientų griuvimas yra aktuali problema, tačiau Lietuvoje nėra plačiai nagrinėjama. Pacientai traumas patiria ne tik namuose, gatvėje, bet ir gydymo įstaigoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų žinias apie griuvimo rizikos veiksnius.

Tyrimas vykdytas 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. Anketinės apklausos būdu. Apklausoje dalyvavo 104 asmenys nuo 55 metų, turintys judėjimo, kraujotakos, jutimų, pusiausvyros sutrikimų ar kitų gretutinių ligų, galėjusių turėti įtakos griuvimams. Klausimynas sudarytas iš 5 dalių, atspindinčių konkrečius klausimus, pateikiamas kiekvienos tyrimo dalies aprašymas.

Dauguma tiriamųjų buvo pargriuvę ir jautė galvos svaigimą. Nors respondentai jautėsi stabiliai judėdami (jaučia, kad gali paeiti tiesia linija), tačiau baimė pargriūti ribojo jų fizinį aktyvumą, jie reguliariai nesimankštino. Dauguma tiriamųjų pargriuvę patyrė sumušimus. Respondentų nuomone, dažniausiai griuvimus gali sukelti tokie išoriniai veiksniai kaip slidžios grindys, netinkama avalynė, prastas apšvietimas ar turėklų nebuvimas. Galimi ir vidiniai veiksniai – galvos svaigimas, raibuliavimas akyse. Pacientai yra suinteresuoti ir nori sužinoti, kaip pagerinti pusiausvyrą.

Raktiniai žodžiai: pacientai, griuvimo rizika, veiksniai, slauga.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.034
Pilnas tekstasPDF

Back