NUTUKIMO HIPOVENTILIACIJOS SINDROMAS: SAMPRATA, EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS IR DIAGNOSTIKA

Nutukimo hipoventiliacijos sindromas yra kvėpavimo sistemos sutrikimas, kuriam būdinga požymių triada: nu­tukimas (kūno masės indeksas ≥ 30 kg/m2), kvėpavimo sutrikimas miegant bei hiperkapnija ir hipoksemija, ku­rios nustatomos dieną arterinio kraujo dujų tyrime. Nu­tukimo hipoventiliacijos sindromo paplitimas pasaulyje svyruoja nuo 0,15 iki 0,3 proc. ir, laikui bėgant, jo papli­timo tendencija gali didėti dėl vis didėjančio nutukimo paplitimo visame pasaulyje. Nutukimo hipoventiliacijos sindromui būdingi įvairūs simptomai: knarkimas, apnėja miego metu, prasta miego kokybė, rytinis galvos skaus­mas, mieguistumas dieną. Dažniausiai diagnozuojamas tik penkiasdešimties ar šešiasdešimties metų pacientams. Dėl to vienas iš svarbiausių NHS valdymo elementų yra ankstyvoji diagnostika. Nutukimo hipoventiliacijos sin­dromas diagnozuojamas remiantis šiam sindromui bū­dingais diagnostikos kriterijais, o auksiniu diagnostikos standartu laikomas arterinio kraujo dujų tyrimas. Šia literatūros apžvalga siekiama pateikti nutukimo hipoven­tiliacijos sampratą, epidemiologiją, klinikinį sindromo pasireiškimą bei pagrindinius diagnostikos metodus. Tikslas – atlikti mokslinių šaltinių, analizuojančių nu­tukimo hiperventiliacijos sindromo sampratą, epidemio­logiją ir pasireiškimą sisteminę analizę, bei apibendrinti pagrindinius diagnostikos metodus.