Diana Bukauskaitė, Anelė Brazaitytė, Virginija Adomaitienė
Santrauka
Tikslas. Nustatyti nerimo ir depresijos paplitimą tarp pacientų, sirgusių ūminiu miokardo infarktu (MI), ir šių simptomų dažnį, priklausomai nuo lyties. Tyrimo metodai. Depresijos ir nerimo simptomai vertinti pacientų apklausos būdu, naudojant standartizuotą Hospitalinę nerimo ir depresijos skalę (angl. Hospital Anxiety and Depression scale, HADS). Vertinti tiriamųjų amžių bei lytį naudotas autorių sudarytas sociodemografinis klausimynas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 20 ir Microsoft Office Excel 2010. Gautųjų duomenų statistinis patikimumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Rezultatai. Iš visų persirgusių MI, 55 proc. neturėjo nei nerimo, nei depresijos simptomų. 32 proc. turėjo nerimo ar depresinių sutrikimų, 13 proc. nustatyta ir nerimui, ir depresijai būdingų požymių. Nerimo simptomai nustatyti 23,97 proc. vyrų ir 32,69 proc. moterų. Depresiniai sutrikimai stebėti 4,80 proc. vyrų ir 7,69 proc. moterų. Abiejų sutrikimų simptomų turėjo 10,27 proc. vyrų ir 21,20 proc. moterų, neturėjo – 60,96 proc. vyrų ir 38,46 proc. moterų.
Išvados. Nustatyta, kad 45 proc. persirgusių MI pacientų turi nerimo ir(ar) depresijos simptomų. Depresijos ir nerimo simptomai statistiškai reikšmingai susiję su asmens lytimi.
Raktiniai žodžiai: ūminis miokardo infarktas, depresijos simptomai, nerimo simptomai, lytis, gyvenimo kokybė.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.113
Pilnas tekstas: PDF