MIUNHAUZENO SINDROMAS IR ĮGALIOTOJO ASMENS MIUNHAUZENO SINDROMAS GYDYTOJO PRAKTIKOJE

Kotryna Tarasevičiūtė, Gertrūda Poškutė

Miunhauzeno sindromas ir įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromas (smurto prieš vaikus forma) yra psichiatriniai sutrikimai. Abu sindromai pagrįsti melu apie somatinę arba psichinę ligą, sunkesniais atvejais – liga tyčia sukeliama sau arba savo vaikui. Gydytojo praktikoje tai retai sutinkami sindromai, todėl ne kiekvienas apie juos turi pakankamai žinių. Tyrimo tikslas – remiantis moksliniais šaltiniais, apžvelgti Miunhauzeno sindromo ir Įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromo sukeliamas pasekmes pacientams ir visuomenei, paplitimą pagal amžių, lytį ir profesiją, sindromų psichopatologiją, diagnostiką bei gydymą. Literatūros paieška atlikta mokslinėse duomenų bazėse PubMed, NCBI, ResearchGate ir specializuotoje paieškos sistemoje Google Scholar. Tyrimo rezultatai. Miunhauzeno sindromas ir jo ekvivalentas pediatrijoje reikalauja daug medicininių išteklių, skiriant įvairias diagnostines procedūras, ieškant patologijos priežasties, nuolat keičiant neveiksmingą gydymą. Pacientai dėl gausybės taikomų diagnostinių procedūrų rizikuoja patirti jatrogeninę žalą, o tyčia sukeldami ligą, iš tiesų rizikuoja savo ar savo vaiko sveikata. Miunhauzeno sindromu sergantys individai dažniausiai būna 30-40 metų moterys, dirbusios ar kitokiu būdu susijusios su sveikatos priežiūros sistema, turinčios kitą gretutinį psichiatrinį sutrikimą ir galimai praeityje patyrusios prievartą ar nepriežiūrą vaikystėje. Pacientai, net ir pateikus įrodymus, nepripažįsta savo sutrikimo, atsisako konsultuotis su psichiatru ir yra linkę tiesog pasišalinti iš gydymo įstaigos ar kreiptis į kitą. Įgaliotuoju Miunhauzeno sindromu sergantys individai dažniausiai yra biologinės vaiko motinos, dažnai turinčios asmenybės sutrikimą arba pačios sirgusios Miunhauzeno sindromu. Viešumoje jos atrodo idealios motinos, besirūpinančios savo vaiku, tačiau iš tikrųjų vaikai joms tėra objektai savo poreikiui tenkinti. Tokios motinos galimai patyrusios smurtą ar nepriežiūrą vaikystėje. Be to, šių smurtą patiriančių vaikų tėvai dažniausiai būna pasyvūs ir atsiriboję. Šis sutrikimas vaikams yra pavojingas – mirtingumas siekia nuo 6 iki 33 proc. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai negali pasisakyti apie patiriamą netinkamą elgesį, tačiau žinoma, kad dažniausios šio sutrikimo aukos esti iki 3 metų amžiaus. Įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromą sudėtinga diagnozuoti – sunku patikėti, kad motina gali sąmoningai kenkti savo vaikui. Tai išgyvenusioms aukoms padidėja rizika susirgti depresija ir kitokiomis psichiatrinėmis ligomis. Išvada. Aiškių gydymo rekomendacijų nėra, gydymas turėtų būti teikiamas psichiatro, psichologo ar psichoterapeuto, tačiau dažniausiai pacientai būtent šios specialybės gydytojų vengia.