Rita Baltušienė, Marius Buitkus, Vytautas Dringelis, Aldona Kaltanienė, Tatjana Subočiūtė-Stuliova

Santrauka

Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šiuo metu nėra pasirengę spręsti sudėtingų senėjančios visuomenės sveikatos problemų, tad daugelis pasaulio šalių, siekdamos pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, įvairiais būdais stiprina pirminės sveikatos priežiūros grandį. Tyrimo tikslas – rasti mokslu pagrįstų įrodymų apie intervencijų į pirminę sveikatos priežiūrą veiksmingumą, siekiant patenkinti pacientų, vienu metu sergančių dviem ir daugiau neužkrečiamųjų lėtinių ligų, poreikius. Tiriamasis laikotarpis 2005-2021 metai. Tyrimui naudoti Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktų mokslinių tyrimų duomenys, atitinkantys nagrinėjamą temą ir nacionaliniai teisės aktai, kuriuose reglamentuojamas lėtinių neužkrečiamųjų ligų valdymas. Rezultatai atskleidė keturias lėtinių ligų valdymo gerinimo galimybes: 1) šeimos gydytojo komandos stiprinimas, įtraukiant į ją slaugos ir socialinių paslaugų darbuotojus ir perduodant jiems dalį funkcijų; 2) išplėstinės praktikos slaugytojo integravimas į pirminę grandį; 3) atvejo vadybos modelio taikymas; 4) paciento įgalinimas savarankiškai valdyti ligą.

Išvada – į pacientą orientuota integruota sveikatos priežiūra, atvejų vadyba ir partnerystė su pacientais, įgalinant juos sveikatai palankia elgsena savarankiškai valdyti ligą, galėtų sumažinti sergančiųjų priklausomybę nuo institucinės globos, o kartu ir sveikatos priežiūros išlaidas, išvengiant nebūtino hospitalizavimo.

Raktiniai žodžiai: dauginis ligotumas, lėtinės neužkrečiamosios ligos, lėtinių ligų valdymas, atvejo vadyba, integruotos priežiūros modeliai, paciento įgalinimas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.091
Pilnas tekstasPDF

Back