LĖTINĮ SKAUSMĄ KENČIANČIŲ PACIENTŲ GYDYMO LŪKESČIŲ ANALIZĖ

Agnė Kraujelytė, Alfredas Vaitkus

Tikslas. Nustatyti pacientų skausmo gydymo lūkesčius, vertinant penkias sritis (skausmas, nuovargis, emocinis distresas, kasdienės veiklos sutrikdymas ir nemiga) ir jų ryšį su įvairiais veiksniais lėtiniu skausmu sergančių pacientų populiacijoje.
Metodai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skausmo medicinos centre buvo atliktas perspektyvinis tyrimas su pacientais, patiriančiais vidutinį ar stipresnį skausmą. Surinkti pacientų demografiniai, antropometriniai duomenys. Skausmo intensyvumas prieš gydymą įvertintas naudojant analoginę skaitmeninę skausmo vertinimo skalę (nuo 0 iki 10), o pacientų lūkesčiai, naudojant adaptuotą Paciento sveikatos rezultatų vertinimo klausimyną PCOQ (angl. Patient Centred Outcomes Questionnaire). Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojus SPSS v23.0. programą, laikant P reikšmes <0,05 statistiškai reikšmingomis.
Rezultatai. Į tyrimą įtraukta 100, galutinai išanalizuota 90 pacientų (vidutinis amžius 66,09 ± 13,55 metai) gydymo rezultatai. Pacientai nurodė įprastą vidutinį, sėkmingo gydymo ir realiai tikėtiną lygį po gydymo atitinkamai: skausmui (7,01 vs. 2,72 vs. 3,12), nuovargiui (7,39 vs. 2,62 vs. 3,23), emociniam distresui (6,64 vs. 2,12 vs. 2,60), kasdienės veiklos sutrikdymui (6,41 vs. 2,06 vs. 2,57), nemigai (6,28 vs. 1,49 vs. 2,19). Amžius koreliavo su sėkmingo skausmo gydymo lygiu (r=0,259, p=0,014). Išsilavinimas koreliavo su sėkmingu ir realiai tikėtinu skausmo lygiu bei kasdienės veiklos sutrikdymu (atitinkamai r=-0,234, p=0,027; r=0,247, p=0,019). Nedirbančio asmens statusas koreliavo su realiai tikėtinu skausmo lygiu (r=0,226, p=0,032). Pirmą kartą apsilankiusieji pacientai tikėjosi mažesnio skausmo, nuovargio ir emocinio distreso lygio po gydymo, lyginant su pacientais, kurie anksčiau jau buvo gydyti dėl skausmo (atitinkamai p=0,037, p=0,006, p=0,022).
Išvados. Pacientų sėkmingo gydymo rezultato lygis visose srityse buvo žemesnis už realiai tikėtiną. Pastebėta, kad amžius, išsilavinimas, nedarbas ir ankstesnė skausmo gydymo patirtis turi įtakos sėkmingo bei realiai tikėtino skausmo gydymo rezultatų lygiams.