Aista Plieskienė, Aurimas Krauleidis

Santrauka

Ilgametė perspektyvi stebėsena įrodė, kad konvencinė kairiosios krūties radioterapija didina širdies ligų riziką. Nuo individualios pacientės anatomijos priklauso, kiek priekinės širdies sienos ir kairiosios vainikinės arterijos priekinės tarpskilvelinės šakos radioterapijos metu pa­tenka į švitinimo lauką, atliekant įprastinę konforminę 3D radioterapiją.

Tyrimo tikslas − įvertinti dozes kritiniams organams, skiriant šiuolaikinę radioterapiją kairiosios krūties vė­žio gydymui kvėpavimo kontrolės metodu, kai radiote­rapijos procedūra atliekama giliai įkvėpus, bei palyginti rezultatus su gautais atliekant konvencinę radioterapijos procedūrą.

Retrospektyviai išanalizuoti 50 atsitiktinai atrinktų kai­riosios krūties radioterapijos planų, įvertintos dozės kri­tiniams organams: vidutinė dozė širdžiai (D mean), di­džiausia ir vidutinė dozė kairiosios vainikinės arterijos priekinei tarpskilvelinei šakai (D mean ir D max).

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kairiosios krūties radioterapijos planai retrospektyviai randomizuotai ana­lizuojami nuo 2016 metų. Nuo 2021 m. į onkologinės radioterapijos praktiką įdiegus naujausią 4D švitinimo metodiką pasitelkiant kvėpavimo kontrolę, buvo išanali­zuoti radioterapijos skyriaus pirmo pusmečio rezultatai. Atlikta retrospektyvi nauju metodu švitintų pacienčių dėl kairiosios krūties vėžio analizė, pasitelkiant gilaus įkvė­pimo metodą. Nustatyta, kad vidutinė dozė širdžiai (D mean) sumažėjo nuo 1,88 iki 1,24 Gy (34 proc.), o nuo 9,64 iki 3,81 Gy (60 proc.) sumažėjo D mean kairiosios vainikinės arterijos priekinei tarpskilvelinei šakai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad, suskirsčius pacientes į dvi grupes pagal švitinimo tūrį (I gr. švitinta krūtis, II gr. švitinta krūtis ir sritiniai limfmazgiai), dozė kairiosios vainikinės arterijos priekinei tarpskilvelinei šakai buvo kiek didesnė švitinant ir sritinius limfmazgius, nors vi­dutinė dozė širdžiai patikimai nesiskyrė.

Išvada. Dozės kritiniams organams, švitinant kairiosios krūties vėžį kvėpavimo sulaikymo giliai įkvėpus metodu, yra mažos ir kliniškai spindulinių reakcijų arba koronari­nės širdies ligos išsivystymui nėra reikšmingos. Švitinant kairiąją krūtį su sritiniais limfmazgiais, dozė kairiosios vainikinės arterijos priekinei tarpskilvelinei šakai gali būti didesnė. Siekiant ją sumažinti, individualiais atvejais reikia spręsti dėl sudėtingesnio radioterapijos planavimo metodo, pasirenkant moduliuojamo intensyvumo radi­oterapijos metodus (IMRT/VMAT).

Raktiniai žodžiai: kairiosios krūties radioterapija, kvėpavimo sulaikymo giliai įkvėpus metodas, kritiniai organai.

DOI: 10.35988/sm-hs.2022.228
Pilnas tekstasPDF

Back